Mėnuo Juodaragis pristato gyvą šiuolaikinę baltų kultūrą šiandienos šviesoje. Tai ir pagarba tradicijai, ir iš jos išplaukianti jaunų menų šventė. Kūrybinė baltiškosios pasaulėžiūros ir estetikos kalvė, kur susitinka sena ir nauja, autentiška ir modernu, juoda ir balta, prasminga ir spontaniška. Tai novatoriškas tarptautinis kultūrinis renginys ir kartu smagi pramoga šalyje, kuri išsaugojo prigimtinę Europos Ugnį ir kalba seniausia žemyno kalba.

Negęstanti nuojauta verčia ieškoti. Kažkur čia – srovėje, medžiuose, po velėna, liepsnų šokyje, mūsų genetinėje sekoje – glūdi archetipinis Visatos raktas, kurio galią taip gerai žinojo senosios Europos tautos. Etninė tradicija čia suvokiama ne kaip senovinė priemenės dekoracija, ar pramoginis patrepsėjimas prie alaus. Čia žavi gilieji pro-folkloro klodai, virpantys nenusakomu jausmingumu, archaika ir mitologiniais magiškais vaizdiniais. Tai Praeities ir Ateities jungtis Laike, universalus Veikimo Principas, kuriam suteikiama nauja sklaida. MJR sukviečia pažangiausius kūrėjus, kurie semia iš pačios gelmės ir dega savita kūryba – ne tam, kad įtiktų vartotojų masėms.

Tėkmė srūva daugeliu senų ir modernių garso krypčių: ethno, neo-folk, post-folk, neo-classical, tribal, ambient, industrial, trio-hop, electronic, rock, metal, medieval, gothic, neo-cabaret, avantgarde ir kitų – keistų, savitų, neįvardijamų. Tai – priemonės. Jos skirtingos, tačiau turi bendrą savasties kryptį, tiesiogines ar netiesiogines sąsajas su prigimtine tradicija. Įvairios kartos, gentys ir idėjos, įvairūs žanrai ir stiliai – bet vienas jausmas, vienas užburiantis Žemės ritmas.

Šaltos Istorijos lūpos vargu ar bepasakys ką nors naujo. Moksliniai terminai ir archeologų atradimai vargu ar atskleis visą gyvos Paslapties plazdenimo grožį. Vargu ar surasime savo Protėvių šviesą klastinguose metraščių labirintuose ir istorijos kelmų išvedžiojimuose. Bet neapleidžia tikėjimas, kad esminius Didžiosios Legendos fragmentus galime atkurti ir kitaip – daug stipriau ir GYVIAU – savo Krauju ir Mintimi. Daugelis baltiškos Visatos kodų tapo amžiams sustingdyti muziejinio fetišizmo sandėliuose, užmiršti bedvasio konformizmo ir madų skuboje, paversti pasakų prietarais, – pasiliko akivaizdūs, bet nepastebimi laiko srovėje, kukliai tylūs už globalinio alaso... ir prabylantys tiems, kas ieško ir junta.

MJR ritualo tiesa – patirti magiškąjį Pasaulio medį čia ir dabar – naujomis priemonėmis, universalia postmodernia kalba. Ir tai nėra tik baimė prarasti identitetą ar rudimentinė duoklė nostalgijai. Tebūna tai jaunas kuriančios minties judesys su žaižaruojančia ateities projekcija. Ir pagarba tiems, kas sugeba suvokti savo protėvių palikimo galią – ji čia! – ne Rytuose ir ne Vakaruose, ne prisišliejusi prie kažkurio šeimininko, nežarstanti pamokymų ar baigtinių tiesų.

Tuopat pastebėtina, kad MJR koncepcija nepretenduoja į mokymą ar kažkokią filosofinę doktriną. Neturi jokių pretenzijų į kabinetinį autentiškumą, nepuoselėja noro folklorą „modernizuoti“, „pritaikyti“ ar „iškreipti“. Etnokultūros konservavimas ir kanonizmas telieka uoliems katalogų specialistams, o Juodaragio idėja aiški ir paprasta – GYVAS širdies plakimas. Nes GYVA tik tai, kas geba keistis. Nes baltiškas Žaltys savo uodegos neryja. Nes po gyvybės ateina mirtis, o po nakties – diena. O tikroje šventėje nedera pamiršti ir pramogų – prisilietus prie pulsuojančios Paslapties žaidimas virsta ritualu, o ritualas – žaidimu. Mes einam Ratu... Tolyn. Už devynių vandenų. Ten, kur Pradžių Pradžia.

MJR XVIII Bičiuliai