MJR XXI PROGRAMA

Atmintinė

Vieta, atvykimas, sąlygos

Programos dalys pagal veiklas ir erdves

Rėmėjai

 

Paskaitos

Žinių ištroškusiems – lektoriai, mokslininkai, akademikai, etnologai, ezoterikai, šamanai

Šiemet žinių ištroškusiems lankytojams Mėnuo Juodaragis siūlo itin intriguojančią pažintinę kelionę. Mestas burtas nulėmė ypatingą temą išskirtiniam glaustajam festivaliui. Tai – Burtai.

Įvairiausi lektoriai, mokslininkai, akademikai, etnologai, ezoterikai, pasidalins savo žiniomis, atradimais ir požiūriais. Kartu su Jumis mėgins atsakyti į iki šiol mažai tyrinėtą ir mokslininkus gluminantį klausimą – kas yra Burtai, ar realybė išties yra tik tokia, kokią mes ją suvokiame kasdienybėje ar galime ją išmatuoti. Festivalio programos sudarytojai nesiekė vienareikšmio atsakymo. Naujus klausimus ir atsakymus tyrimų ir požiūrių gausoje jie siūlo susirasti patiems festivalio lankytojams ir kiekvienam atlikti savo asmeninę pažintinę kelionę.

Nebus pamirštas ir  Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis – dalis paskaitų bus skirtos jam paminėti.

Glaustasis festivalis paskaitų gausa nenusileis didžiąjai Juodaragio versijai. Paskaitos vyks ne tik Kino ir paskaitų palapinėje, bet ir prie Ąžuolo, o taip pat teminėje festivalio erdvėje – Burtų kieme.

Penktadienį Kino ir paskaitų palapinėje

14.00 – Molavėnai prie tūkstantmečio greitkelio – Jonas Brigys (su vertimu į anglų kalba)
15.10 – Sinchroniškumas ir pranašingi sapnai – Elona Lovčikienė
16.20 – Iš laidotuvių laužo į pomirtinį pasaulį: mirusiųjų deginimo būdų analizė – Dr. Gediminas Petrauskas
~~~
18.30 – Atrandant partizanų valstybę – Prof. dr. Vykintas Vaitkevičius (su vertimu į anglų kalba)
19.40 – Partizanų Lietuva, arba kaip minėsime 70-sias LLKS metines – Dr. Aistė Petrauskienė

Šeštadienį Kino ir paskaitų palapinėje

09.30 – Uolų piešinių animizmas Rytų Sibiro taigoje: šiuolaikinės Evenkų elnių augintojų apeigos ir medžioklės burtai – Doc. dr. Donatas Brandišauskas
10.40 – Lietuvių užkalbėjimų tradicija – Dr. Daiva Vaitkevičienė
11.50 – Galia užburti – Rita Balkutė (su vertimu į anglų kalbą)
13.00 – Burtai po paslapties skraiste: kas jau žinoma ir visiškai nežinoma – Prof. Saulius Kanišauskas
14.10 – Mėnulio magija – Jonas Vaiškūnas
15.20 – Astrologija ir kitos divinacinės praktikos Indijoje – Prof. Audrius Beinorius
16.30 – Kažkiek apie alchemiją – Dr. Algirdas Brukštus
17.40 – Šamanizmo geografija – Prof. dr. Vidmantas Daugirdas
18.50 – Nešė Velnias akmenį – Leopoldas Krušinskas, Prof. habil. dr. Valentinas Baltrūnas
20.00 – Baltų vilkolakis – Velnio monas ar Dievo šuo? – Ignas Šlajus

Šeštadienį Amatų kieme

11.30 – Mistinio alaus (milinto akmenimis) darymas – Simonas Gutautas (Dundulio alus), Ričardas Pocius (Pilsots), Artūras Masiliauskas (Pilialaukis)

Sekmadienį Kino ir paskaitų palapinėje

09.30 – Jei ligonis netikės burtais, tai nesugis: lietuvių liaudies medicinos gydomieji ir apsauginiai ritualai – Asta Skujytė-Razmienė
10.40 – Kas bėdą atneš, o kas nuo jos išgelbės? Maginis profesijų laukas keltų tradicijoje – Dr. Audronė Gedžiūtė
11.50 – Kaip gerai (?), kai magija išsprendžia visas problemas – Dr. Kastytis Zubovas
13.00 – Vydūnas ir prigimtinis tikėjimas – Darius Ramančionis
14.10 – Meilės ir norų burtai – Dr. Daiva Šeškauskaitė

 

Apie paskaitas ir paskaitininkus


Molavėnai prie tūkstantmečio greitkelio – Jonas Brigys 

Jonas Brigys, himęs 1963 m., jau 35 m. dirba Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje bibliotekininku. Garbės kraštotyrininkas. Domisi Raseinių karšto istorija, pagrindinis pomėgis – archyvuose rinkti Raseinių istorijos faktus. Parengė ir išleido 7 kraštotyrines knygas. Istorijos keliais į Raseinių kraštąšimtmečiais keliavo užkariautojai, naujųidėjų skelbėjai. Visa tai formavo krašto žmonių gyvenimo būdą, tradicijas, kūrė jo istoriją. Neliko nuošalyje nei Molavėnai, nei Raseiniai. Taigi pabandykime pasižvalgyti tų istorijos kelių (ne tik perkeltine prasme) pakelėse, pažiūrėti ką ten rasime.

Sinchroniškumas ir pranašingi sapnai – Elona Lovčikienė
Elona Lovčikienė yra psichologė psichoterapeutė, jungiškosios krypties psichoanalitikė, praktikuojanti dvidešimtįmetų, vedanti sapnų analizės grupes. Paskaitoje kelsiu klausimus, rūpinčius daugeliui gyvenančių dvasinį gyvenimąžmonių – kaip paaiškinti lemtingus sutapimus, kai išnyksta riba tarp išorinio ir vidinio gyvenimo, tarp atskirųžmonių. Aiškinsimės psichologo C. G. Jungo ir fiziko W. Pauli įvestą sinchroniškumo sąvoką, tirsime jo sąsajas su vadinamaisiais pranašingais sapnais. Pavyzdžius rinksime tiek iš iškilių asmenybių – rašytojų, partizanų ir jų rėmėjų prisiminimų, tiek iššiuolaikiniųžmonių liudijimų psichoanalitiko kabinete.

Iš laidotuvių laužo į pomirtinį pasaulį: mirusiųjų deginimo būdų analizė – Dr. Gediminas Petrauskas
Pranešime kalbama apie mirusiųjų deginimo paprotį ikikrikščioniškoje Lietuvoje, nagrinėjami palaikųdeginimo būdai. Pristatomi šiuolaikiniai moksliniai kremavimo bandymai ir eksperimentų rezultatai, analizuojami degant palaikams vykstantys procesai ir fiziniai mirusiojo kūno pokyčiai. Remiantis archeologiniais ir antropologiniais viduramžių degintinių kapų (XIII–XIV a.) tyrimų rezultatais, bandoma atkurti išsamų mirusiųjų deginimo paveikslą: laužavietės temperatūrą, degimo sąlygas ir įvairias kitas laidojimo apeigų detales.

Atrandant partizanų valstybę – Prof. Dr. Vykintas Vaitkevičius
Per beveik tris Nepriklausomybės dešimtmečius užaugo nauja tyrėjų karta, kuri siekia ir naujo –įtaigaus bei įkvepiančio – partizaninio karo pasakojimo. Partizanų valstybė–tai tam tikra prieiga, kuria vadovaujantis kyla kitoks laisvės kovotojų vaizdinys. Pirmiausiai keičiasi požiūris į tyrimųšaltinius: lig šiol istoriografijoje vyraujančių saugumo agentūrinių, operatyvinių ir baudžiamųjų bylų vietą užima rašytiniai partizanų dokumentai, sakytinės istorijos, archeologinių tyrimų duomenys, tam tikru mastu – fotonuotraukos. Šie archyvai liudija ką ir kaip ateinančioms kartoms siekė išsaugoti Lietuvos partizanai, o svarbiausia – kaip jie žvelgėį kovą, kurioje dalyvavo.

Partizanų Lietuva, arba kaip minėsime 70-sias LLKS metines – Dr. Aistė Petrauskienė
Partizanų Lietuva, arba kaip minėsime 70-sias LLKS metines Kovos už laisvę– reikšmingiausia Lietuvos valstybės ir valstybingumo istorijos dalis. Minėdami valstybės atkūrimo šimtmetį ir 70-ąsias LLKS Tarybos deklaracijos metines laisvės kovųįamžintojai pabrėš, kad partizaninio karo istorija – tai tiltas tarp Lietuvos anuomet ir šiandien. Pranešime bus pristatytas 2018 m. rugsėjį prasidėsiantis projektas Partizanų Lietuva, kuriuo kiekvienas besidomintis laisvės kovomis bus kviečiamas Lietuvą pamatys tokią, kokią ją matė kovotojai už laisvę.

Uolų piešinių animizmas Rytų Sibiro taigoje: šiuolaikinės Evenkų elnių augintojų apeigos ir medžioklės burtai – Doc. dr. Donatas Brandišauskas
Lietuvos kultūros antropologas, socialinnės antropologijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto, Istorijos fakulteto, docentas. Etnografinių lauko tyrimų (2004-2018m.) medžiagos pagrindu pranešime apžvelgsiu kaip šiuolaikiniai elniųaugintojai ir medžiotojai Evenkai sąveikauja su uolų piešiniais. Mano tyrimai parodo, kad Rytų Sibiro taigoje gyvenantiems autochtonams Evenkams uolų piešiniai turi svarbią ritualinę ir kosmologinę reikšmę jau ne vienąšimtmetį. Šiandien, įsigalėjus rinkos ekonomikos santykiams ir išaugus subsitencinių ekonomikos praktikų reikšmei, uolų piešiniai tampa svarbiu žinių, sveikatos, galios ir pragyvenimo sėkmės šaltiniu. Uolų piešinių sampratų tyrimai gali mums geriau padėti suprasti animistinį pasaulio suvokimą atsietą nuo dualistinių vakarietiškų mąstymo kategorijų.

Lietuvių užkalbėjimų tradicija – Dr. Daiva Vaitkevičienė
Užkalbėjimai buvo viena svarbiausių dvasinio gydymo praktikų Lietuvoje. Paskaitoje bus pristatyti jos pagrindiniai bruožai, išskirtinumas, atskleista, ką reiškia būti užkalbėtoju, kokie žmonės gali gydyti užkalbėjimais. Paskaitą papildys filmuota medžiaga iš lauko tyrimų ekspedicijų.

Galia užburti – Rita Balkutė
Jau daugelį metų Rita Balkutė rengia ekspedicijas ir pati jose dalyvauja. Jos tyrinėjimų sritis – liaudiškas žmogaus supratimas: dvasinė ir kūniškoji žmogaus sandara, sveikatos ir ligų samprata, ligų diagnostika, gydymo būdai bei priemonės. Paskaitoje „Galia užburti“, prisiliesime prie kenkimo magijos tradicijos, kuri yra išlikusi mūsų tradicinės kultūros papročiuose ir apeigose, tikėjimuose ir prietaruose, sakmėse ir pasakojimuose apie burtininkus, raganas, žmones, turinčius blogą akį, balsą ar ranką. Ją praktikavę žmonės išsiskyrė tuo, kad turėjo nepaprastų gebėjimų– galių nužiūrėti, užburti žmones, gyvūnus, augalus ar net daiktus.

Burtai po paslapties skraiste: kas jau žinoma ir visiškai nežinoma – Prof. Saulius Kanišauskas
Burtų vardai ir pravardės. „Keturnaujienos stebuklas“, reportas, Lolišvili fenomenas ir kitos keistos istorijos. Burtai dabartyje: magijos, mantikos, ekstrasensorikos, ezoterikos, hermetizmo, okultizmo sampratos ir rūšys. Magija ir religija. Magija ir mokslas. Parapsichologija ir „parapsichologai“. „Septynių kokteilių efektas“ ir „Parsifalio dėsnis“. „Nedėsningi dėsningumai“, sinergetika ir galimos psichofizinių fenomenų tyrimų perspektyvos.

Mėnulio magija – Jonas Vaiškūnas
Kalbės apie Mėnulio vaidmenį mūsų prigimtinėje kultūroje ir kvies panirti į jo gamtinių ir kultūrinių galių versmes.

Astrologija ir kitos divinacinės praktikos Indijoje – Prof. Audrius Beinorius
Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto indologijos ir budizmo studijų profesorius.
Audrius Beinorius paskaitos apžvelgs klasikinės indų astrologijos (jyotiṣa vedāṅga) istorinės raidos vingius, pradedant ankstyvajai Vedų civilizacijai būdingu tikėjimu ateities pranašavimais ir baigiant gausiais nūdienos pavyzdžiais. Bandysime atsakyti į klausimus: Kokį vaidmenį astrologinės ir kitos divinacinės ar mantinės praktikos užėmė religinėje hinduizmo tradicijoje ir socialinėse jos praktikose? Kaip pranašavimo praktikos syja su indiškomis likimo (daiva, karma) teorijomis? Kokiomis kosmologinėmis, filosofinėmis ir psichologinėmis prielaidomis grindžiamas tikėjimas astrologijos svarba? Kodėl astrologo statusas tradicinėje hindų visuomenėje buvo toks ypatingas? Kuo paaiškinti tokį astrologijos populiarumą Indijoje?

Kažkiek apie alchemiją – Dr. Algirdas Brukštus
Alchemija, kas liko iš jos iki šiol? Kažkokio kvailelio naivus tikėjimas netauriųjų metalų transmutacijos į auksągalimybe? Nejau kažką dar gali dominti tokia mūsų būties teritorija, ką ten teritorija − tiesiog senas sukriošęs, lentomis užkaltas sandėliukas? Kartu su chemiku dr. Algirdu Brukštumi, jau beveik dvidešimt metų VU dėstančiu alchemiją, bandysime rasti atsakymus įšiuos ir aibę kitų klausimų.

Šamanizmo geografija – Prof. dr. Vidmantas Daugirdas
Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto Vyriausias mokslo darbuotojas Vilniaus universiteto Geomokslų instituto prof., dr. Vidmantas Daugirdas. Gali pasirodyti keista, bet šamanizmas – pirminė ir pirmoji religijos forma – ir dabar paplitęs visame pasaulyje, ne tik mažose, atokiose pasaulio vietose gyvenančiose tautelėse, bet ir šiuolaikinėse visuomenėse, glaudžiai persipynęs su didžiosiomis pasaulio religijomis ir pažangiose visuomenėse plintančiais įvairiais įsitikinimais ir prietarais, todėl įgauna vis naujų formų. Labai skirtinguose ir nutolusiuose kraštuose vis dar atliekami panašūs ritualai. Tie buvę ir esami panašumai ar skirtumai yra šamanizmo geografijos dėmesio objektas. Paskaita skirta ne paties šamanizmo reiškiniui, bet jo geografinei įvairovei ir vienovei atskleisti. Ir aš ne šamanas…

Nešė Velnias akmenį – Leopoldas Krušinskas ir prof. habil. dr. Valentinas Baltrūnas
Geologinės praeities atspindžiai baltų mitologijoje. Paskaitoje papasakosime kuo skiriasi Velnio, Laumės ir Milžinonešti akmenys, kokios gamtos galios taip įvardijamos mūsų padavimuose. Pasiremdami naujausiais mokslo tyrimais nusakysime kaip kurių padavimų atsiradimo laikmečius.

Baltų vilkolakis – Velnio monas ar Dievo šuo? – Ignas Šlajus
Virtimas vilkolakiu – mitologinis vaizdinys ar dvasinis fenomenas? Vilkolakiai sakmėse ir istoriniuose šaltiniuose. Vilkolakiai žyniai, kariai ir žemdirbiai. Vilkolakiai užburti ir burtininkai.

Jei ligonis netikės burtais, tai nesugis: lietuvių liaudies medicinos gydomieji ir apsauginiai ritualai – Asta Skujytė-Razmienė
Nuo pat žmogaus atsiradimo įvairios ligos buvo ir tebėra ištikimiausios jo palydovės – jos sekdavo paskui keliaujančius, lankydavosi pas įsikūrusius, o kartais imdavo guldyti žmones šimtais, taip įvarydamos baimękelioms kartoms į priekį. Tad šiame pranešime, paremtame XIX a. pab. – XXI a. pr. užrašytais įvairiais tautosakos tekstais, ketinama aptarti tiek individualius, tiek kolektyvinius liaudyje gyvavusius ir iš kartos įkartą perduotus gydomuosius bei apsauginius ritualus, kartu bandant išryškinti liaudiškąją ligos sampratą.

Kas bėdą atneš, o kas nuo jos išgelbės? Maginis profesijų laukas keltų tradicijoje – Dr. Audronė Gedžiūtė
Dr. Audromė Gedžiūtė humanitarinių mokslų daktarė, 2014 m. VU apgynusi disertaciją tema „Moteriškasis mirties mitopoetikos pradas ir jo raiška keltų mitinėse sakmėse, pasakose bei vėlyvųjų Viduramžių literatūroje“. Šio susitikimo metu apžvelgsime, kokios profesijos dažniausiai figūruoja keltųžodinėje tradicijoje ir kokią mitinio pasaulio sąrangą jos atskleidžia: paieškosime atsakymųį klausimus kuo skiriasi kalvis nuo katiliaus ar ragana nuo paukštininkės; kokiomis (ne)maginėmis priemonėmis ir kokių tikslų vedini įvairiųprofesijų atstovai sąveikauja su anapusiniu pasauliu; kokius lyčių tarpusavio santykius atskleidžia su juodąja ir baltąja magija siejamos profesijos; galų gale, kodėl čia sušmėžuoja airių Leprecaun‘as ir ar galima laikyti jįgraikų Hermio gentainiu?

Kaip gerai (?), kai magija išsprendžia visas problemas – Dr. Kastytis Zubovas
Kastytis Zubovas – astrofizikos mokslų daktaras, mokslo populiarintojas, įvairiausios fantastikos mėgėjas, Lietuvos Dž. R. R. Tolkino gerbėjų klubo „Tolkien Lietuva“ prezidentas ir fantastinės kūrybos bei idėjųfestivalio Lituanicon pagrindinis organizatorius.“ Magija – neatsiejama fantastinių kūrinių dalis, tokia svarbi, kad lietuviškai netgi fantasy žanrąsiūloma versti kaip „maginę fantastiką“. Galbūt tai yra viena iš priežasčių, kodėl fantastinė literatūra dažnai nėra laikoma „rimta“ – tik pagalvokite, jei kiekvienai problemai išspręsti užtektų pamojuoti burtų lazdele, ar turėtume gerų istorijų apie narsą, pasiaukojimą ir žygdarbius? Idėjų apie magiją kūrėjai semiasi tiek iš senoviniųmitų ir religijų, tiek iššiandieninio pasaulio, kuris irgi yra kupinas magijos, tik mes jos taip dažniausiai neįvardiname.

Vydūnas ir prigimtinis tikėjimas – Darius Ramančionis
Gamtininkas, Šatrijos Romuvos žynys, gamtos ir kultūros paveldo klubo AUKURAS daugiametis vadovas aptars prigimtinę protėvių pasaulėžiūrą, tautos gyvatos šaknis, kurias dera pažinti kiekvienam lietuviui. Vydūnas savo kūriniais žadino prigimtinio tikėjimo atmintį ir įpūtėAmžinąją Ugnį. Šios Ugnies šviesoje ugdėsi tautinė sąmonė ir atgimė senoji baltų tikyba, kuri leidžia suvokti kalbos, žemės ir žmogaus slėpinius.

Meilės ir norų burtai – Dr. Daiva Šeškauskaitė
Dr. Daiva Šeškauskaitė – dainų atlikėja, muzikantė, lektorė, apeigų vedėja ir renginių organizatorė. Kauno Vytauto Didžiojo universitete apgynė etnologijos krypties, humanitarinių mokslų daktaro disertaciją„Sutartinės apeiginiame kontekste“. Meilės ir norų burtai Pranešime bus pasakojama apie burtus, tikėjimus, užkalbėjimus. Kokią reikšmę turėjo ir turi mūsų gyvenime. Kaip burtis? Kaip išsiburti, kad nepakenkti sau ir kitam? Kaip pritraukti prie savęs norimąžmogų? Kaip išsiburti, kad noras išsipildytų? Ar gali kiekvienas žmogus padėti kitam išburti? Kaip pritraukti mylimąjį ar mylimąją, kad norėtų ur mylėtų. Ką daryti, kad atsirastų vaikų? Kas norės, galės išsiburti ar burtis. Būkite pasiruošęįvairiausiems netikėtumams.