MJR XVI programa
:::: PASKAITOS ::::
krašto paveldas, žmogaus sąsajos su tradicija, istorija ir kultūra

Kas metus bręstantis baltų kultūros ir muzikos festivalis Mėnuo Juodaragis vis didesnę savo programos dalį atiduoda turtingo mūsų krašto paveldo, žmogaus sąsajų su tradicija bei tarpkultūrinių sąryšių pažinimui. Tad ir šiemet XVI-tojo festivalio Kino ir paskaitų palapinėje rinksis žymiausi įvairių Lietuvos kultūros sričių tyrinėtojai, kurie aptars pagrindines festivalio temas, atskleis naujus savo atradimus, dalinsis mintimis bei kvies į konstruktyvią diskusiją. Paskaitų temos, tikėtina, daugeliu atvejų bus susijusios su Latvija, savo pranešimus skaitys ir latvių lektoriai.
 

 

-------------------- PENKTADIENIS (rugpjūčio 23 d.) ------------------

Latvių kalbos pamokėlė

Trys Vilniaus universiteto magistrantės ir festivalio senbuvės – Ernesta, Sandra bei Agnė – imasi labai svarbios užduoties – latvių kalbos mokymo. Latvių kalba jos susidomėjo antrame kurse, kai semestrą šios kalbos teko mokytis privalomai. Tuomet ir prasidėjo visas smagumas – draugai iš Latvijos, studijos šioje šalyje, latvių kultūros ir gyvenimo būdo pažinimas. Šiemet jos savo patirtimi dalinsis ir su festivalio lankytojais.  Per dvi rytines pamokas visi, užsukę į kino ir paskaitų palapinę, galės iš arčiau susipažinti su latvių kalba – tarimu, gramatika, žodynu (kaip pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti ), linksmais žodžiais "apgavikais", garsų atitikmenimis, palengvinančiais latvių kalbos supratimą ir pan. Trys jaunos mokytojos taip pat pamokys svarbiausių frazių alaus tema bei  kartu su visais sudainuos latvišką dainą. 

Dr. Donatas BRANDIŠAUSKAS
Oročėnų medžioklės sėkmė, ritualai ir kraštovaizdžio suvokimas

Remiantis beveik dviejų metų trukmės etnografiniais lauko tyrimais antropologas, Vilniaus universiteto docentas dr. Donatas Brandišauskas apžvelgs Rytų Sibiro Oročėnų elnių augintojų ir medžiotojų strategijas adaptuojantis naujomis socio-ekonominėmis sąlygomis po-sovietinėje Rusijoje. Pagrindinis dėmesys bus skirtas sėkmės sampratai, kuri išlieka viena iš aktualiausių autochtonų verčių kintančiomis jų gyvenimo sąlygomis. Oročėnų sėkmė nėra atsitiktinis ir atsietas nuo konteksto reiškinys, kaip kad įprasta manyti Vakaruose, tačiau yra išdava socialinių santykių tarp žmonių, gyvūnų, dvasių ir kraštovaizdžio vietų.  Etnografiniai pavyzdžiai iliustruos kaip sėkmė gali būti pagauta,  palaikoma, generuojama, sugadinta ir prarasta. Pranešime bus analizuojama sėkmės ontologija ir moralė tampriai susijusi su mainais, įgūdžiais, asmens sampratomis ir laikiškumu. Nors Oročėnų ritualiniai lyderiai šamanai buvo represuoti ir eliminuoti sovietų 1930-tais metais, šamanistinis pasaulio suvokimas lieka toliau aktyviai išreiškiamas per kasdienines autochtonų  praktikas ir patirtis susijusias su elnininkyste, medžiokle ir gydymu.

Dr. Vytautas TUMĖNAS
Dangiškoji simbolika: latvių ir lietuvių kultūrų paralelės

Žinomo mokslininko, humanitarinių mokslų daktaro, Istorijos instituto Etnologijos skyriaus mokslinio darbuotojo, nagrinėjančio tradicinės tekstilės ornamentiką, tradicinius tautodailės ir kultūros simbolius,  paskaitoje bus nagrinėjama dangaus šviesulių simbolika Latvių ornamentikoje. Aptariamos jos senosios simbolikos interpretacijos tyrinėtojų darbuose ir žvaigždžių ženklams teikiamos reikšmės šiuolaikinėje latvių kultūroje. Nagrinėjama archeologinės Latvijos tekstilės ir žalvario papuošalų, etnografinės tekstilės ir šiuolaikinių ženklų semiotika bei jų platesnis istorinis kultūrinis kontekstas.

 

------------------ ŠEŠTADIENIS (rugpjūčio 24 d.) ------------------

Prof. dr. Valdis MUKTUPAVELS
Pasaulio muzika ir postfolkloras

Paskaitos metu apžvelgiamas pasaulio muzikos fenomenas, jo formavimosi eiga bei būdingiausi bruožai. Su pasaulio muzika Latvijoje ir Lietuvoje artimiausiai susijęs folklorinis judėjimas, kurio aplinkoje kūrėsi tradicija paremtas, bet iš esmės laisvas, įvairias muzikos rūšis sintezuojantis muzikavimas. XX a. 90-ųjų pradžioje pavadintas postfolkloru, šis muzikavimo būdas įsitvirtino Latvijoje, o jau 90-ųjų pabaigoje jis tapo svarbus ir Lietuvoje. Nors postfolklore jaučiamos įvairios globalios tendencijos, vistik užsienyje jis dažniausiai suvokiamas kaip latvių ar lietuvių tradicinė muzika. 

 

Dr. Rūta MUKTUPAVELA
Sesių brolybė: "Ir kaip ten iš tikrųjų? Latviai lietuvius "arkliagalviais" vadina ar atvirkščiai?"

Latvių ir lietuvių tautų broliškumo mitas paprastai grindžiamas etnolingvistine 19 a. konstrukcija – "baltai". Aksioma "latviai ir lietuviai yra brolių tautos" intensyviai ekspluatuojama oficialioje komunikacijoje, tačiau kasdienis, neformalus bendravimas neretai atskleidžia platų ne tik teigiamų ir draugiškų, bet ir atvirai priešiškų ar net agresyvių tarpusavio vertinimų spektrą. Pastaruoju metu latvių ir lietuvių inteligentijos tarpe plinta nauja, gamtos mokslų pasiekimais grindžiama "unikalaus baltiškojo geno" mitologija. Galbūt ši "teisingais ir autoritetingais" moksliniais tyrinėjimais grįsta ideologija suartins jau nebe dvi, o visas tris Baltijos seseris ir mūsų draugystei suteiks naujų niuansų.

Robert N.TAYLOR 
Neo-Folk muzikos kronika

Revoliucionieriaus, anti komunistinės organizacijos Minutemen (veikusios 60ais – 70ais JAV) aktyvistas, mitologas, dailininkas, grupės Changes įkūrėjas ir muzikantas - Robert N.Taylor’as, kino ir paskaitų palapinėje kvies į pokalbį apie Neo-Folk muzikos kroniką ir jos neišvengiamą paplitimą masinėje muzikinėje kultūroje.

Paskaita anglų kalba.

 

 

 

Dr. Vilma AKMENYTĖ-RUZGIENĖ
Miglota baltų vienybė 1918–1940 m. arba kodėl taip ir nesusitiko Lietuvos ir Latvijos prezidentai

Lietuva ir Latvija nepriklausomybę paskelbė 1918 metais, viena iš jų valstybę atkūrė, kita sukūrė. Atrodė, kad jų bendradarbiavimui kliūčių neturėjo kilti, pagaliau abiejų baltiškųjų tautų pagrindu susikūrė valstybės, būta netgi siūlymų sukurti bendrą Lietuvos ir Latvijos valstybę. Regis, niekas neturėjo kliudyti šių tautų ir valstybių bendradarbiavimui, tačiau iš esmės baltų vienybės idėją palaikė entuziastai, daugiausia kultūros ir meno atstovai. Tuo tarpu tarpvalstybinius Lietuvos ir Latvijos santykius perbėgdavo šaltukas. Dabartinės Lietuvos vadovai, ypač prezidentai, kruopščiai renkasi šalį į kurią vyksta su pirmuoju vizitu, retkarčiais tai būna Latvija. Tokiais vizitais primenama baltiškoji vienybė. Vienybės deklaracija skambiai nuaidi, tačiau ir toliau lietuviai ir latviai vieni kitais domisi palyginti nedaug, o baltiškosios kultūros pažinimas tampa entuziastų reikalu. Tad kaip atrodė baltų vienybė 1918–1940 m. ir kodėl taip ir nepavyko surengtai Lietuvos ir Latvijos prezidentų susitikimo? Apie tai ir bus kalbama su istorijos mokslų daktare Vilma Akmenyte-Ruzgiene. 

 

 Dr. Dainius RAZAUSKAS
Gediminaičių stulpai simbolikos požiūriu

Ilgametis festivalio draugas ir dalyvis, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, žurnalo "Liaudies kultūra" vyresnysis redaktorius, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotojas Dainius Razauskas šiais metais ir vėl visus kvies į susitikimą kino ir paskaitų palapinėje, kurioje bus kalbama apie „Gediminaičių stulpus“ ir jų sąsajas su Latvija. "Gediminaičių stulpai" yra ne tik istorinis heraldinis ženklas (Vytauto, vėliau Gediminaičių ir galiausiai Lietuvos herbas), bet ir abstrakti geometrinė figūra, savaime, nepriklausomai nuo istorinės reikšmės, sukelianti tam tikrus vaizdinius ir todėl pasižyminti atitinkama simbolika. Ką vaizduoja "Gediminaičių stulpai", spėliota jau seniai, bet vieningos nuomonės taip ir neprieita. O ant kelio užvesti galėtų kaip tik vienas latvių tradicijoje išlikęs, tarpukary paliudytas "ugnies ženklas"...

Vidmantas POVILIONIS
Pašnekesys: Identity LT

Lietuvių tapatybė - iš kur ji imasi, kaip reiškiasi, ką duoda? Ar ji prigimtinė, ar kuriama, ar prarandama? Kokia buvo praeityje, kokia yra šiandien, ar dar prireiks jos rytoj? Kokios tapatybės mus supa ir kaip jos tarpusavyje sąveikauja? Apie tai pakalbėti  ir padiskutuoti kvies žinomas visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras, buvęs Kauno Sąjūdžio Tarybos ir Sąjūdžio Seimo narys, Vyčio kryžiaus ordino riteris Vidmantas Povilionis.

Dr. Dalia URBANAVIČIENĖ
Lietuvių ir latvių etnochoreografijos paralelės

Latvių etnochoreografija, kaip ir lietuvių, skirstoma į pagrindinius žanrus – šokius, ratelius ir šokamuosius žaidimus. Lietuviams ir latviams būdingą senąją baltų pasaulėžiūrą atspindi gilia archaika pasižymintys šokiai, žaidimai ir apeiginiai veiksmai per laidotuves, krikštynas, kalendorines šventes ir kitas apeigas. Pasilinksminimų šokiai taip pat turi nemažai bendrumų, kai kurie iš jų buvo perimti iš kaimynų ir įsitvirtino vietiniame repertuare. Toks šokių tradicijos perėmimas iš kaimynų vyksta ir šiais laikais, latviai vis daugiau šoka lietuviškų šokių (ir atvirkščiai) dėl pastaraisiais metais išsiplėtojusio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Latvijos tradicinių šokių klubų. Apie lietuvių ir latvių etnochreografijos paraleles kino ir paskaitų palapinėje kalbės Lietuvos etninės kultūros draugijos pirmininkė, etnomuzikologė, choreografinio folkloro tyrinėtoja ir populiarintoja, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Urbanavičienė.

Lietuvos kariuomenės pristatymas
Ginklai budi net ir koncertų metu

Kodėl sakome "Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia"? Kodėl neturime nė vieno tanko arba kaip mažas titnagas apverčia didelį vežimą? Atsakyti į šiuos klausimus festivalio dalyviams atvyksta Lietuvos kariuomenės atstovai.

 

 

žurn. Dovydas Pancerovas

Informacinė aplinka Lietuvoje

Kai nemokami koncertai nutildo lietuviškas dainas, kai pradedame galvoti, jog "visi lietuviai, išskyrus mane, yra bambeklių tauta", metas pradėti atpažinti, kas yra kova dėl protų ir širdžių bei kas ir kaip ją vykdo Lietuvos informacinėje erdvėje.

 

--------------- SEKMADIENIS (rugpjūčio 25 d.) --------------

Mija Džeinara UBARTIENĖ
Sąvartų sakralumas

Žolininkė, Lietuvos tautinio paveldo atstovė, Tibeto medicinos praktikė Mija Džeinara Ubartienė  kaip visada savo paskaitoje palies jautrius žmogaus gyvenimo momentus ir šį kartą kalbės apie tarpines būsenas: kaip kinta mūsų gyvenimas kas akimirką, kuo skiriasi patiriamoji ryto/vakaro/vidudienio tikrovė, kaip rudenį-žiemą išgyvenama realybė virsta unikalia žmogiška patirtimi.

 

Ervinas KORŠUNOVAS
Pirmykštė lietuvių ir latvių reigija

Religijotyrininkas, VDU filosofijos katedros doktorantas Ervinas Koršunovas teigia, kad kiekviena religija ar visuomeninė santvarka priklauso nuo pamatinių tautos gyvenimo bei išgyvenimo sąlygų. Paskaitoje bus keliama prielaida, kad pirmykštėje lietuvių pasaulėžiūroje tokia sąlyga buvo žuvų, kurios atplaukdavo neršti į aukštupius, gyvenimo ir mirties ciklas. Jos buvo ne tik mitybos, bet ir mitopoetinis šaltinis, iš kurio gimė pagrindiniai lietuvių religijos simboliai bei papročiai, o lietuvių bei latvių etnonimai susiję su kultine neršto semantika. Taip pat socialinė struktūra su leičiais priešaky išvedama iš pamatinės agonistinės neršto dramos. Ji buvo gerovės laidas - tai nusako latviškas žodis "laitotis', giminingas žodžiams "laitas", "lieta".

Ieva PIGOZNE
Senovės baltų drabužiai ir jų spalvos Latvijos teritorijoje 

Kultūros istorikė savo tyrimuose derinanti archeologijos ir folkloro duomenis bei nagrinėjanti senovės latvių aprangą dabartinės Latvijos teritorijoje Ieva Pīgozne kino ir paskaitų palapinėje pristatys archeologiniais, istoriniais ir folkloro faktais paremtą 3-13 amžių baltų aprangos tyrimą. Bus aptariamos medžiagos, spalvos, spalvų deriniai bei jų simbolinės reikšmės. Taip pat bus nagrinėjamos ir galimybės bei suvaržymai rekonstruojant senovės drabužius. 

Paskaita anglų kalba

Auksė NOREIKAITĖ
Lietuvių ir latvių tarpusavio santykiai Lietuvos ir Latvijos pasienyje

Auksės Noreikaitės pranešime bus aptariami lietuvių ir latvių tarpusavio santykiai Biržų, Žeimelio, Skuodo ir Šventosios apylinkėse XX a. - XXI a. pr., remiantis 2011-2013 m. atlikto lauko tyrimo duomenimis. Analizuojama, kaip lietuviai ir latviai vertina vieni kitus, kokius pastebi panašumus ir skirtumus bei kaip vieni kitus pravardžiuoja. Ieškoma priežasčių, kodėl skirtingose Lietuvos ir Latvijos pasienio vietovėse lietuvių ir latvių santykiai skyrėsi ir kaip šiuos santykius nulėmė religiniai, ekonominiai-socialiniai ir istoriniai-politiniai veiksniai. 

Skaidrės bus rodomos latvių kalba 

 

 

 

 

Pradžia MJR XVI BILIETAI VIETOVĖ Organizatoriai Tinklai
FESTIVALIS Naujienos Bilietų užs. Sala Savanoriai MJR Facebook
Mintis Festivalio tema Nuolaidos Zarasai   MJR Youtube
Istorija     10 įdomiausių Media MJR Twitter
Galerijos PROGRAMA STOVYKLA ir Žemėlapiai Rėmėjai  
  Muzikos grupės kitos sąlygos     Dangus
  Amatai   ATVYKIMAS Atributika Ragainė
  Paskaitos Už gamtą! Dviračių žygis MJR Atmintinė  
  Ekomenis     Fotografavimas  
  Kinas        
  Sportas        
  Vaikams        
  Kita...