PASKAITOS
PASKAITOS

PASKAITOS

Ką matysime – ką girdėsime – ką pažinsime – kaip šėlsime?
Programa

Šiais metais Medžio temos šakų laja tokia plati ir vešli, kad festivalio Žinių palapinė galėtų ošti visą savaitę, ir tai tikriausiai nebūtų gana. Savo unikaliais tyrimais, įžvalgomis ir žiniomis pasidalinti susirinko galingas būrys žymių mokslo žmonių, gamtosaugininkų, etnografų, patyrusių praktikų. Galėsime turtinti savo dvasią, sužinodami apie miškus, ekologiją, Gyvybės medžio mitologiją ir girių reikšmę baltiškai civilizacijai, mūsų istorijai ir šiandienai. Prisiminsime tvirtuosius Miško brolius ir kalbėsime apie šiandien ypač aktualias pilietinio pasipriešinimo temas. Pasistengsime atrasti ir kuo geriau suprasti Medžio svarbą ir paslaptis, bei pasitarti kuo visi drauge galime prisidėti prie miško saugojimo ir ateities. Kviečiame dalyvauti ir augti – Žinių palapinė lauks sklidina paskaitų, pranešimų, filmų, patirčių, atradimų, diskusijų, klausimų ir atsakymų – žiniomis gilyn, viltimis aukštyn!

PASKAITOS

Visą apimantis paslaptingas grybų pasaulis. Aurelija Plūkė

Dauguma mūsų esame bent kartą grybavę. Bet dažnai apie surastą grybą žinome tik tiek, ar jis tinkamas dėti į krepšį, ar geriau jį palikti miške. Tačiau grybų pasaulis yra daug daug įdomesnis, nei klausimas "valgomas-nevalgomas?" Mes vaikštome ant milžiniško grybienos tinklo, kaskart įkvėpdami gauname grybų sporų, grybai yra ir vaistuose, ir kavos puodelyje - grybai karaliauja ne tik miške, bet visur aplink mus. Susitikti ir susipažinti su šiuo paslaptingu pasauliu kviečia grybų tyrinėtoja, mikologė Aurelija Plūkė.

PASKAITOS

Kam reikalingi senieji miškai? Sengirės fondas

Ko gero daugelis jau yra girdėję apie prieš porą metų įsteigtą "Sengirės fondą". Paskaitos metu trys fondo atstovai - dr. Mindaugas Lapelė, Karolina Želvė ir fondo ambasadorė Neringa Rekašiūtė - ne tik supažindins su sengirėmis ir jų išsaugojimo pastangomis, bet ir aptars svarbų klausimą - kuo sengirės vertingos kiekvienam iš mūsų?

PASKAITOS

Kaip medžiai keliauja (edukacija vaikams). Dr. Mindaugas Lapelė

Kaip medžiai keliauja laike - auga, gyvena ir miršta ir kaip jie keliauja erdvėje - plinta sėklomis ir ūgliais, bei kaip visi miškai slenka nuo klimato negandų. Visa tai pasakos fenomenalus Lietuvos gamtininkas, botanikas, biomedicinos mokslų daktaras, Sengirės fondo specialistas Mindaugas Lapelė.

PASKAITOS

Jei mokslas nepajėgus išsaugoti miškų, gal sugebės menas? Andrejus Gaidamavičius

Iki šiol mokslui nepavyko įtikinti politikus, kad gamtą reikia saugoti, nes mokslo kalba per daug sudėtinga. Dėl to menas, kuris yra raktas į žmonių širdis, ir mokslas turi eiti drauge. Savo veikla garsus miškininkas ir aplinkosaugininkas, Labanoro klubo prezidentas, Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko direkcijos biologinės įvairovės vyriausiasis specialistas Andrejus Gaidamavičius aptars bendruomenių, menininkų ir skirtingų sričių atstovų įtakos galimybes Lietuvos miškų apsaugai.

PASKAITOS

MiškaSodis - miškas kuris maitina. Marius Krikščiūnas

Maistas yra visur, virš galvos, po kojomis, po žeme. Miško sodas - tai žmogaus kruopščiai suprojektuota ir prižiūrima, tvariai (savireguliacijoje) besivystanti miško ir vaismedžių, krūmų, žolių, gyvūnų, grybelių, mikroorganizmų bendruomenė. Ir tokias bendruomenes galima kurti bet kokiu mastu, pradedant nuo mažo sodo savo kieme. Kaip tai padaryti? Kokia nauda ir kokia miško sodų reikšmė kultūrose? – papasakos charizmatiškas bitininkas, pirtininkas ir miško sodų kūrėjas, edukacinio medelyno “Medlijas” steigėjas Marius Krikščiūnas, žinomas kaip Brazdas Bee.

PASKAITOS

Pasaulio ir gyvybės medžio simbolika tautodailėje. Dr. Jolanta Zabulytė

Kaip priežastiniai gamtos ir žmogaus simbolikų ryšiai atsiskleidžia tradicijose ir tautodailėje? Kokie dominuojantys Gyvybės medžio vaizdiniai Lietuvos kaimo žmonių bei kitų tautų tikėjimuose, papročiuose, tautodailėje? – vaizdingai aptars menotyrininkė, dailės pedagogė, kultūros renginių organizatorė, dr. Jolanta Zabulytė.

PASKAITOS

"Visa, kas gera, pareina iš girios" - Šilo dzūkų gyvenimo būdas ir santykis su mišku. Ona Drobelienė

Šilų dzūkai nuo seno gyveno santarvėje su juos supančia gamta ir puikiai išmanė miško dėsnius, bei jų paisė. Gyvendami miškuose išsimėčiusiose kaimeliuose, jie sukaupė daug patirties, išminties, kurią perduodavo savo vaikams. Miškas dzūką globojo, rengė, maitino, saugojo, teikė dvasios ramybę… Paskaitos autorė - etnografė, pedagogė, tautodailininkė, etnokultūrinių renginių organizatorė, knygos “Šilų dzūkai” autorė Ona Drobelienė.

PASKAITOS

“Parėdzymai”: nykstančios šilinių dzūkų audimo tradicijos perdavimas. Eglė Kašėtienė ir Mindaugas Rasimavičius

Šiliniai dzūkai ilgiausiai Lietuvoje išlaikė archajiškas audimo tradicijas. Sparčiai tuštėjant kaimams, šią tradiciją baigiame prarasti, šimtmečius kauptos žinios nyksta. Tad entuziastinga jaunų žmonių komanda nusprendė sudėtingą ir kerinčią lovatiesių audimo tradiciją užfiksuoti bei prikelti. Sumanymo kūrėjai papasakos ir parodys, kaip jiems sekasi tai padaryti.

Pranešimų ir lektorių sąrašas gausiai pildomas!