MJR XXII TEMA: MEDIS
MJR XXII TEMA: MEDIS
MJR XXII TEMA: MEDIS
MJR XXII TEMA: MEDIS

MJR XXII TEMA: MEDIS

MIŠKAS – GYVYBĖS MEDIS – MIŠKO BROLIAI

Šių metų Mėnesio Juodaragio temoje oš ir šlamės medžiai – festivalio vainikas skiriamas vienam pačių esmingiausių baltų kultūros simbolių – Gyvybės Medžiui ir Miškui. Tai baltiškos pasaulėvokos šerdis, kuri liko gyva iki pat šių dienų ir esti vis labiau reikšminga. Pasaulio medis žinomas daugelio pasaulio tautų tradicijose, mitologijose, ypač Šiaurės ir Rytų Europoje, dar vadinamas Kosminiu, Dangaus, Pažinimo medžiu.

Žaliuojantys miškai ir jų išsaugojimas tampa kasmet vis aštresne tema šiandienos Lietuvoje. Tai kertinis gamtos ir mūsų gyvenimo aplinkos dėmuo ne tik mitologijai, bet ir istorijai, lietuvybei. Festivalyje daug dėmesio skirsime ekologijai, miškosaugai, tausojimui – šiuo metu tai gyvybiškai svarbu ir visi kartu galime prie to prisidėti. Žinia, kad saugoti medžius būtina, pilietiška, naudinga, tuo tarpu Juodaragyje pamėginsime įsigilinti ir pilniau suprasti, kodėl mums miškas toks svarbus, kiek jis įsišaknijęs mūsų kultūroje, būde, dvasioje ir kasdienybėje.

Iškritę iš medžio

Visa baltų civilizacija atėjo iš Medžio. Anksčiau beveik viskas, ką šių kraštų žmonės gamino ir naudojo savo aplinkoje, buvo iš medienos. Pats žodis medžiaga tą raiškiai byloja. Daiktai iš medžio, namai iš medžio ir ugnis, kuri būtina gyventi, taip pat degė medžio dėka.

Tuo tarpu miškas visuomet atrodė paslaptinga vieta, kitas, laukinis pasaulis už žmogaus gyvenamosios ribos. Mūsų pasakose pagrindiniai įvykiai ir didieji stebuklai prasideda būtent ten, tamsiame miške, gūdžioje giružėje.

Medžių kultas žinomas nuo pačių seniausių laikų, juose mūsų protėviai matė vėlių ir dievų buveines, prie jų atliko apeigas ir palikdavo aukas. Medžiuosna senieji lietuviai įkeldavo tašytas medines protėvių ar dievų statulėles – ši pasaulėvoka buvusi tokia stipri, kad užslinkusi krikščionybė nepajėgė jos išnaikinti, dėl to į šventuosius medžius įkėlė savo šventuosius. Iš to kilus iki šiol gyvuojanti unikali stagastulpių ir koplytstulpių tradicija. Sena lietuvių patarlė sako – nevyk Dievo į medį, t.y. atgal į medį, tuo pačiu įvardijant iš kur gi tas Dievas pas žmogų atėjęs.

Bene ryškiausias, visame pasaulyje žinomas priešistorinio totemizmo palikimas – Kalėdų eglutė, šventėms puošiama žaisliukais, kurie atkartoja kadaise ant medžių kabintas aukas. To paties tikėjimo atspindys yra ir įvairūs troškimų medžiai, nukabinėti kaklaryšiais ar juostelėmis su užrašytais norais, siekiais, linkėjimais.

MJR XXII TEMA: MEDIS

Gyvybės medis

Gyvybės Medis yra pasaulio ašis, Visatos centro vaizdinys, sujungiantis tris pasaulius – jo šaknys Požemyje, kamienas – mūsų tikrovėje, o šakos siekia Dangaus pasaulį. Žymioje apeiginėje lietuvių giesmėje stebuklingojo jovaro šaknyse skamba kanklės (vėlės), kamiene dūzgia bitelės (žmonės), viršūnėje čiulba paukščiai (dievų pasiuntiniai). Po šaknimis tūno gyvatė, prie kamieno ganosi Juodaragio elnias, o viršūnėje tupi erelis.

Tai ir gyvenimo laikrodis, rodantis praeitį, dabartį ir ateitį. Ir koordinačių sistema keturioms pasaulio šalims. Ir keturių metų laikų kalendorius. Visas gyvenimas sukasi aplink Gyvybės medį, kuris sujungia laiką ir erdvę į vieną tašką – 3 ardus vertikaliai ir 4 horizontaliai – jo magiškasis skaičius 7.

Senojo baltų tikėjimo šventviečių vidury augo Pasaulio Medis – dažniausiai didelis ąžuolas. Toks minimas legendinėje Romovės šventykloje Nadruvoje Prūsijoje – tai buvęs visais metų laikais žaluojantis, trijų kamienų medis tokiomis plačiomis ir vešliomis šakomis, kad pro jas lietus nepralydavęs.

Ąžuolai ypatingai garbinti visoje Europoje, graikai ir romėnai juos vadino “pirmosiomis motinomis”, net Sokratas prisiekinėjęs ąžuolu. O žymusis mitinis skandinavų pasaulio medis Igdrasilas, spėjama, buvęs uosis. Tiek baltų, tiek druidų tikėjime ypač vertinti medžiai, kurių šakose auga amalai (laumių šluotos), iš jų gaminti ypatingi vaistai. Europos magijoje taip pat žinomi įvairūs medžio vaizdiniai – Vaisingumo medis, Nemirtingumo medis, arba Pažinimo medis, augantis šaknimis į viršų, šakomis į žemę.

MJR XXII TEMA: MEDIS

Šventieji medžiai - antenos

Dauguma senųjų baltų žemių kronikų mini gerbiamas ir labai saugomas šventąsias giraites, alkus ir gojus, kurių vardais nusėtas visas Lietuvos žemėlapis. Tai buvusios ypatingos švenčių ir apeigų vietos, kur prašalaičiui nevalia žengti. Norėdami lietuvius nukariauti, pakeisti, “perprogramuoti”, atėjūnai tuos šventuosius miškus atkakliai naikino, misionieriški kirtimai ir su jais susiję nutikimai gausiai aprašyti krikščionių.

Šventais laikyti medžiai buvo ypatingi – įspūdingi savo dydžiu ar savybėmis, kamienų skaičiumi, neįprastai suaugusiomis šakomis, rumbuoti, tuščiaviduriai. Natūraliai suaugusios kiaurymės (šovos) laikytos gydančiomis, per jas pralindęs žmogus gaudavo sveikatos ir laimės. Pasakojama, kad kai kurių milžiniškų medžių kamienuose buvę tokio dydžio baubliai, jog raitelis galėjęs viduje su žirgu apsisukti. Iš ten ir baubai atėję. Beje, prūsų kalboje pats senasis tikėjimas vadinamas žodžiu druwis, kuris rodo ryšį su medžiu, dreve.

Svarbu pažymėti, kad baltams medis nebuvo primityvaus garbinimo objektas ir nelaikytas dievu, tačiau suvokiamas kaip dieviškos raiškos vieta, šventvietė. Medis žmogui esti dvasinis laidininkas, tam tikra prasme – gyva “antena”, jungianti mus su praeitimi ir ateitimi, požemiu ir dangumi, vėlėmis ir dievais. Kosminiu jievaro tiltu žmogus užlipa į Dangų, šamanas patenka į vėlių ir dievų buveines. Ir šiuolaikinės sąvokos media, mediumas, meditacija susijusios su ta pačia labai sena šaknimi, žyminčią tarpininką, laidininką, vidurį.

Miškas – mūsų dvasia ir likimas

Senovės lietuviai miškuose apgyvendino įvairias dievybes, ten regėtos Ragaina, Žvorūna, Medžiojima, Miško Motina, taipgi Miškinis, Šilinis, Samanėlis, Kerpyčius, Kirnis ir kiti. Įvairūs medžiai ir jų savybės ryškūs baltų mitologijoje, tautosakoje, puošyboje: ąžuolas tradiciškai siejamas su Perkūnu ir vyru, liepa – su likimo deive Laima ir moterimi. Gyvybės medžiu gali būti laikomi įvairūs medžiai, pavyzdžiui eglė, kuri ypač ryškiai naudojama vestuvių ir laidotuvių papročiuose. Kalendorinėse šventėse taip pat pagerbiamas visžalis kadagys, vadinamas Saulės medžiu. Tradiciniam tikėjime labai svarbus šermukšnis, saugąs nuo apkerėjimo, jo bijąs velnias. O paties velnio medis esąs alksnis.

Kaip čia neprisiminsi ir pamatinio baltų savasties epo apie Eglę žalčių karalienę, pavertusią savo vaikus Ąžuolu, Uosiu, Beržu ir Drebule.

Medžio gyvenimas iki šiol siejamas su žmogaus likimu – gimus vaikui ir kitomis svarbiausiomis progomis sodinamas medis, medžių vardai tapo mūsų pavardėmis ir vardais. Saugodami atmintį žmonės surašo savo šeimos ar giminės istoriją, kuri taip pat vaizduojama kaip medis – geneologinis medis.

Miškai ir girios turi ypatingą reikšmę Lietuvos istorijai, ypač pasipriešinimui. Miškas mus visais laikais maitino, saugojo, gynė – MJR XXII programoje minėsime ir Miško brolius, kovojusius ir išsaugojusius mūsų tautai Laisvės ugnį.

BILIETAI

Sakoma, kad prisilietimas prie medžio gydo, teikia stiprybės, paguodžia, nuramina, sutelkia mintis. Lietuvis miške ko verkia nežino ir jis tikrai be miško nenurims niekada! Vainiką iškėlę Juodaragio šventėje Medį iš šerdies pagerbsime, pažinsime, ginsime ir apkabinsime.

Kviečiame ir Jus prisidėti savo pastebėjimais, sumanymais, žiniomis, kūryba ir darbais. Rašykite: mjr@dangus.net

KONTAKTAI

LIETUVOS VIETINIŲ MEDŽIŲ VARDAI:

Alksnis – Alder

Ąžuolas – Oak

Beržas – Birch

Bukas – Beech

Drebulė (epušė) – Aspen

Eglė – Spruce

Gluosnis – Willow

Guoba – Wych Elm

Klevas – Maple

Kriaušė – Pear

Kukmedis – Yew

Liepa – Lime

Maumedis – Larch

Obelis – Apple

Pušis – Pine

Skirpstas – Field Elm

Skroblas – Hornbeam

Šermukšnis – Rowan

Tuopa – Poplar

Uosis – Ash

Vinkšna – White Elm

Jovaras* šnekamojoje arba senesnių raštų kalboje jovaru vadinama keletas plačialapių medžių: Juodoji tuopa; Platanalapis klevas; Paprastasis skroblas; Gudobelė; Platanas.

LIETUVOS VIETINIŲ KRŪMEDŽIŲ VARDAI:

Blindė – Goat Willow

Gudobelė – Hawthorn

Ieva – Bird cherry

Kadagys (ėglius) – Juniper

Karklas (žilvitis) – Osier

Lazdynas – Hazel

Ožekšnis – Spindle

Slyva – Plum (sloe, blackthorn)

Šaltekšnis – Alder buckthorn

Šeivamedis (bezdas) – Elder

Šunobelė – Buckthorn

Vyšnia – Cherry