MJR XXI¾ tema – R A G U T I S !

Glaustajam Juodaragio minifestivaliui skirta atitinkamai netikėta, slaptinga ir linksmybę nešanti tema – šiemet vasarėlės šventę lydės raguotas ragautojų ragintojas – Ragutis! Tai mitologinis baltų dievaitis, globojantis alaus ir midaus darytojus, bei puotautojus. Tuo pačiu rago simbolis nuo seno buvęs valdovo ženklas, jo karūna, galia ir valia. Ir elnias, kuris šuoliuoja MJR ženkle, mūsų kalboje dar vadinamas ragingiu.

Su Ragučiu neišvengiamai susijęs jo pirmtakas – Raugupatis, Rūgutis, Raugų Žemėpatis, paverčiantis žemės dovanas nauju gyvybiniu pavidalu, jo dieviška dėka misa virsta alumi, vanduo vynu, pienas rūgpieniu, o grūdai – duona. Tai suteikia renginio temai dar gilesnį ir platesnį prasmių lauką. Šiemet MJR tema ragina kalbėti apie dvi kryptis, du ragus – Ragą ir Raugą.

Ragutis – itin svarbus švenčių ir nepamainomas įvairiu apeigų dalyvis. Baltų paprotys nulieti pirmus alaus lašus ir paaukoti pirmąjį duonos kepalėlį buvęs ypatingai gajus. Iš istorijos žinome, kad atėjus krikščionybei šį palabinimą labai sunkiai sekėsi išgyvendinti. 1249 m. Christburgo taikos sutartyje net įrašyta sąlyga prūsams nebesikreipti į dievus ir jiems nebenulieti. Archeologų randami ir minimi sidabru kaustyti tauro ragai, kurie tikriausiai žymi ne tik didikų puotas, bet ir svarbius apeiginius aukojimus.

Ragus naudosime ne tik ragauti, bet ir pūsti – juk tai ir gaudžiantys muzikos instrumentai – ragai, rageliai, ožragiai, daudytės – jų garsybė lydės Juodaragio šventę. Su rago simbolika susijusi ir maginė raiška, regėjimas, raganavimas. Taip pat ir judėjimo priemonės – rogutės, ir ginklai – ragotinės, ir daugybė augalų, naminių bei laukinių gyvūnų, kuriu pavidaluose ir varduose styro ragai bei ragučiai. Ragu vadintas ir kietas, suragėjęs daiktas ar itin atkaklaus būdo žmogus. Senovės kalendoriuose sausis ir vasaris vadinti Ragio mėnesiais.

Kad ir glaustas, atrodo MJR šįkart bus smarkiai vaišingas ir maistingas, pyragais, ragaišiais beigi raguoliais pagardintas, varškės sūriais ir rūgštele užskalsintas, raugo keramika pagražintas. Beje, žodis “raugas” vartojamas ne tik kalbant apie maistą, tačiau ir žmonių būdui nusakyti. Geroj girioj gerą girą girdami tikrai gausime pajust bendrystę su gentainiais, – mes vieno raugo! O kad užstalėj neužrūgtume, Mėnesio ragas ragins išgirst

puikiausios muzikos, kuri iš scenų liesis kaip iš gausybės rago!

Daugelio mitologijos tyrinėtojų teigimu, Ragutis esti vedinys iš anksčiau J. Lasickio, M. Stryjkovskio, M. Pretorijaus minėtų Raugupačio, Rūgyščiaus, Raugų Žemėpačio. Vėlyvaisiais laikais jis aprašytas tik T. Narbuto, kartu su mistinėmis Ragutienėmis ir jų triukšmingomis užgavėniškomis procesijomis. Tikėtina, kad ankstyvasis sakralinis vaizdinys vėliau paverstas tik lėbautojų ir užstalės šinkoriumi. Tačiau, kaip ir tokio paties vienkartinio rašytinio palikimo deivės Milda ar Austėja, mūsų kultūroje Ragutis gan aiškiai suprantamas, prigijęs ir mielai aktualus.

Žymusis religijotyrininkas G. Beresnevičius rašo: “Šį dievą pirmas pamini Narbutas, jo autentiškumas neaiškus, galimas dalykas, Narbutas jį išvedė iš Stryjkovskio minimo Rūgučio. Kita vertus, Ragutis kaip gėrimų, puotos dievas, visiškai įtikėtinas, jis būtų kildinamas iš ragas, t. y. gyvūno rago, iš kurio geriama.” J. Greimo pastebėjimu, Raugų Žemėpatis garbinamas drauge su Nulaidimos, pirmuoju naujai atkimšto alaus gurkšniu, ir su pirmu iš krosnies išimtu duonos kepalėliu. Ragutis siejamas su Perkūnu, kaip Didžiojo dievo sūnus. Prūsijoje garbintas gėrimų ir valgių dievas Kurkas, panašumų rasime su europiečių Dionisu ir Bakhu, indoiranėnų Chorsu, indoarijų dievu Soma.

Istorikas ir rašytojas P. Tarasenka, remdamasis dr. Jono Basanavičiaus įžvalgomis, teigia, kad vietovės vadinamos raguvomis gali žymėti senąsias šventvietes, kuriose buvo deginami mirusieji (Šventaragio slėnis tame tarpe). Taigi, anksčiau tai buvusios ne triukšmo ir puotavimo, o gilaus susikaupimo vietos. Ragučio vardą ir dabar galime rasti iškaltą Šv. Paraskevės cerkvės sienoje Vilniaus senamiesčio širdyje, – įrašas byloja, kad 1345 m. kunigaikščio Algirdo žmona šią cerkvę pastatė “demono” Ragučio šventyklos vietoje. Greta yra atkastas ir lankomas apeiginis akmuo, vadinamas Ragučio akmeniu.

Žinia, MJR programoje bus aptarti ne tik šie Rago ir Raugo ypatumai, patirsime ir daugiau įvairių žinių bei paslapčių. Jei norėtumėt prisidėti prie šventės programos, ją praturtinti savo kūriniais ar idėjomis – praneškite mums. Ragingasis Mėnesio festivalis užraugtas ir smarkiai įtariame, kad gausis jis labai neprastas – kviečiame pasiraginti ir jį išragauti drauge. Praragėkim!