Paskaitos

Žinių palapinėje

MJR XXI¾ PASKAITŲ PROGRAMA

Glaustojo Mėnesio Juodaragio ŽINIŲ PALAPINĖ tris dienas kvies šventės lankytojus pasisemti unikalių žinių ir praturtinti savąjį kultūrinį akiratį. Garbingieji festivalio lektoriai dalinsis savo tyrimais ir įžvalgomis, aptardami šių metų Ragų-Raugų temą įvairiausiais atžvilgiais, taip pat paliesime ir kitas reikšmingas temas.

VIII.20 – PENKTADIENIS

13.30 – Tomas Jonušas – Grybų dvaro istorija

Per pastaruosius 15 metų senąją Grybų dvarvietę iš bruzgynų prikėlęs Tomas Jonušas turi sukaupęs nemažai žinių apie vietos, kur šiemet svečiuojasi Mėnuo Juodaragis, istoriją. Kas buvo Grybuose anksčiau, ką vadiname “dvaru”, kuo įdomios čionykštės apylinkės ir kokia pabėgėlio iš miesto patirtis – kviečiame susipažinti įžanginiame MJR programos pokalbyje.

 

14.30 – Nijolė Kačkuvienė – Duonelė kasdieninė

 

Iš Arklio muziejaus Anykščiuose atvykusi Nijolė Kačkuvienė pasakos apie mūsų etninės kultūros simbolį – duonos kelią nuo rugių sėjos iki duonos riekės. Sužinosite apie senolių duonos kepimo papročius ir pagerbimo ritualus, šeimos tradicijas, susipažinsite su senoviniais buities rakandais. Taip pat apie rugių sėjimą, kūlimą, malimą, duonos raugimą ir užmaišymą praktiškai.

 

15.40 – Jonas Vaiškūnas – Elnias danguje

 

Remiantis rašytine etnografine ir tautosakine medžiaga atsekama mitinio elnio vaizdinio hipotetinė projekciją į konkrečią žvaigždėto dangaus sritį. Hipotezė pagrindžiama unikalių 12-os ženklų, atvaizduotų ant XVI a. apeiginio kaušo, rekonstruojamų kaip savito senovės lietuvių Zodiako, tyrimais. Romuvos vaidila, sukūręs etnokosmologinę stebyklą greta Molėtų observatorijos, aptars galimas elnio mitologemas ir kosmografinio kodo kalendorines-apeigines išraiškas.

 

16.50 – Artūras Masiliauskas – Iš miežio grūdo, pynio spurgo. Alaus darymas tada ir dabar

 

Šiandien alus daugiausia žinomas ir suvokiamas kaip silpnas alkoholinis gėrimas paprastai iš miežių su apyniais. Bet taip nebuvo iki visai nesenų laikų. Gėrimas iš įvairių krakmolo turinčių grūdų ir sėklų buvo religinių apeigų dalyvis, maistas ir vaistas, švenčių privalomas atributas ir būtinas išlydint. Kaip jo prasimanydavo, kaip jį darydavo, galime bandyti nuspėti, o kaip jį darome šiandien, papročius ir dievus pagerbdami, – papasakos patyręs Pilialaukio aludaris.

VIII.21 – ŠEŠTADIENIS

9.40  – Dr. Daiva Vaitkevičienė – Šventoji gėrimo apeiga

 

Midus ir alus baltų kultūroje buvo sakralūs gėrimai, o pati gėrimo apeiga – būdas sujungti dievų ir žmonių pasaulius. Vienos žymiausių prigimtinės baltų kultūros tyrėjos, neseniai pasirodžiusios knygos “Žydinti taurė” autorės paskaita atskleis, kaip vyko baltų gėrimo apeiga ir kokias mitologines bei religines reikšmes ji atspindi.

 

10.50 – Prof. Rimvydas Laužikas – Skonis Lietuvos gastronomijos tradicijoje: rūgštu

 

Kiekvienas mūsų žinome keturius pagrindinius skonius: sūru, saldu, kartu ir rūgštu. Kai kurie autoriai skonių ratą išplečia iki penkių, šešių ar daugiau. Kiti gi, ieško universalaus skonio. Paskaitoje kalbėsime apie skonius Lietuvos istorinėje virtuvėje. Daugiausia – apie ilgą laiką dominavusį rūgštumą. Ar tikrai dabartiniam valgytojui daugelis patiekalų, kurie anuomet buvo gardūs, būtų per daug rūgštūs?

 

12.00 – Dr. Dainius Razauskas – Perkūno raugas

Be visa ko kito, Perkūnui prilauso galia tirštinti ir skystinti. Viena iš ryškiausių buitinių tirštinamosios galios apraiškų yra kaip tik raugimas, rūgimas – pavyzdžiui, Perkūno savybė sutraukti pieną į rūgpienį ir galiausiai į varškę. (Bene dėl to ir žaibo ugnis geriausiai gesinama rūgusiu pienu.) Pagal tradicinius vaizdinius, ir visas pasaulis yra sutvertas panašiai, kaip pienas susitveria į varškę. Panašiai Perkūnas elgiasi ir savo prigimtoje atmosferinių reiškinių srityje: užraugia debesis, ir buvęs giedras dangus surūgsta. Pasakoma, kad ir pati perkūnija rūgsta. Užtat gresiant perkūnijai, gali prarūgti alus – jį apsaugoti galima ant statinės padėjus kokį gelžgalį. Galiausiai visi šie išorinio, fizinio rūgimo vaizdiniai pereina į žmogaus vidinį, dvasinį pasaulį, kur gali reikšti tiek vaisingumą, tiek pyktį, tiek ir protą, kurį mintys užraugia kaip debesys dangų.

 

13.30 – Prof. Audrius Beinorius – Ragai ir raguotos dievybės pasaulio mitologijoje

 

Gausiai ikonografiškai iliustruotoje paskaitoje bus aptariami “ragai” kaip universalus vitališkos gyvūnų stiprybės ir vaisingumo simbolis. Bandysime išsiaiškinti, kodėl įvairių religijų dievai jau nuo pat ankstyviausių šumerų ir egiptiečių dievų iki indiškų ir graikiškų, net ir biblijinis Mozė, yra vaizduojami su ragais? Kokios yra gausybės rago (cornucopia) ištakos ir ką byloja simbolinė vienaragio ikonografija? Koks ryšys tarp rago ir falo? Ir kaip rago simbolika naudojama modernių okultistų bei interpretuojama psichologų?

 

14.40 – Vita Džekčioriūtė-Medeišienė – Mitinė grybų samprata lietuvių kultūroje

Paskaitoje mitinė grybų samprata lietuvių kultūroje nagrinėjama remiantis įvairiais tautosakos duomenimis, tikėjimais, papročiais ir žmonių pasakojimais apie grybus bei grybavimą. Aptariamos grybų mitologizavimo priežastys, grybų kilmė mitiniu požiūriu, grybų kaip mitinių būtybių suvokimas, grybavimo mitinė plotmė ir apeiginiai aspektai.

 

15.50 – Simonas Gutautas – Lietuviškos aludarystės vingrybės

 

MJR bičiulių daryklos Dundulis meistras, Juodaragio alaus recepto autorius, papasakos apie išlikusią tradiciją, kurios pradas rodos genetiškai užkoduotas lietuvio prigimtyje. Daugiau sužinosime lietuviškos aludarystės  savitus bruožus, raidą ir atgarsius šiuolaikiniame pasaulyje.

 

17.00 – Dainius Balčytis – Žmogaus ragai – ietys ir ietininkai žmonijos istorijoje

 

Paskaita apžvelgs ietį kaip dalį žmogaus evoliucijos adaptacinio komplekso (peiliai – nagai, drabužiai – kailiai, ietys – ragai…) plačiausioje formoje, apžvelgiant ginklo genezę, raidą, socialinę įtaką ir ietį kaip simbolį įvairiose žmonijos kultūrose. Paskaitos pabaigoje apžvelgsime tai, kaip ieties amžius pasibaigė šaunamųjų ginklų eroje ir kaip ietis transformavosi į kitus ginklus, nuo durtuvų iki prieštankinių „Javelin“ (angl. akstis – mėtoma ietis) raketų.

VIII.22 – SEKMADIENIS

10.00 – Karolina Gurjazkaitė – Daugiau jokių „meilės akligatvių“ – kas keičiasi nugriovus užtvanką?

 

Užtvankos sukėlė vieną iš didžiausių gamtosauginių krizių pasaulyje. 93 proc. Europos migruojančių žuvų populiacijų išnyko per paskutinius 50 metų. Kaip galime grąžinti upėms gyvybę? Sužinokite atėję į aktyvios gamtosaugininkės Karolinos paskaitą.

 

11.15 – Albertas Bartašius – Tradiciniai lietuvių liaudies instrumentai 

 

Žymus tradicinių muzikos instrumentų meistras Albertas Bartašius, nuo 1986 metų dalyvaujantis folkloro ekspedicijose, kviečia atviram pokalbiui: „Esu praktikas, išbandęs įvairius, tradicinius muzikos instrumentų gamybos būdus ir medžiagas. Pasikalbėkime apie juos Žinių palapinėje.“

 

12.30 – Andrius Janionis – Bubilo ir Ragučio draugystė: midaus gamyba

Midus – tai medus,  vanduo ir truputį išminties.  Tiek tereikia, kad pasigamintum šio seniausio ir puikiausio gėrimo pasaulyje. Medų ir vandenį teks susirasti patiems, o apie trečiąjį ingridientą išgirsite patyrusio midudario paskaitos metu.