Zarasų herbas - ko gero gražiausias Lietuvos miestų ženklas. Kaip puikiai šio krašto dvasią atspindi didingas ir grakštus Stirnos-Žuvies linkis po Saule-Pilnatim. Ir kokia magijos galia žėri lankstytas kardas juodame fone. Gal šis užburiantis simbolis, nevalingai randantis sąsajų su MJR ženklu, o gal sėliškas burtažodis, ir visas šio vaizdingo krašto unikalumas atvedė mūsų festivalį į Zaraso salą.

Zarasų kilmė

Zarasų sėliškos kilmės miesto pavadinimas, kaip išaiškino iš šio krašto kilęs kalbininkas Kazimieras Būga, įamžina seną sėlių gentį. Kaip liudija ir vientisa piliakalnių kultūra, Zarasų rajono dalyje gyveno viena baltų genčių – sėliai, atskirti nuo latgalių Dauguvos upės, kuri buvo svarbus prekybinis kelias. Rašytiniuose šaltiniuose sėliai paminėti tik XI a., nes vėliau šiuose kraštuose nesiliovė gausūs istoriniai politiniai neramumai. Tačiau niekas neištrins paveldėtų vietovių pavadinimų ir čia likusios senųjų genčių dvasių stiprybės.

Mįslingas vienuolynas saloje

Manoma, kad kalvoje, ant kurios dabar išsidėstęs miestas, senų senovėje plytėjo dykvietė, ošė reta pušų ir ąžuolų giraitė. Tik vakarinėje kalvos papėdėje stovėjo nedidelis kaimelis, vos kelios pirkios. Vienas autorius teigė, kad Didžiojoje ežero saloje kadaise stovėjo mūrinis vyrų vienuolynas ir bažnyčia, nors istorinių žinių apie tai nėra ir jokių ženklų niekada neaptikta. Šiaip ar taip, vienuolynų ir bažnyčių paprastose vietose nestatė, tad iki šiol netyrinėta sala ko gero pagrįstai vadinama Zarasų miesto lopšiu.

Iš Zarasų istorijos

1613 m. Zarasų vardas pirmą kartą pažymėtas LDK žemėlapyje, kaip visai nemenka gyvenvietė, nors toliau augti ir stiprėti miestui trukdė gaisrai, karai bei epidemijos. Po trečiojo Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo (1795) Zarasų kraštas atiteko carinei Rusijai. Miestelio augimą lėmė pro Zarasus devynioliktame amžiuje nutiestas traktas, jungęs Sankt Peterburgo-Varšuvos miestus. 1836 m. čia apsilankęs caras Nikolajus I buvo taip sužavėtas Zarasų grožiu, kad panūdo savo įpėdinio garbei miestelį pavadinti Aleksandrovsku. Tačiau kadangi toks miestas kažkur Rusijoje jau buvo, Zarasai tapo Novoaleksandrovsku, apskrities centru. Rusifikuojami Zarasai ėmė garsėti kaip kurortas, į apylinkes kėlėsi dvarininkai ir žydai.

Spinduliuojantis miesto planas

1836 m. Vilniaus gubernijos matininkas Kancleris sudarė Zarasų miesto projektinį planą, pagal kurį į centrinę aikštę sueina keturios spindulinės gatvės. Zarasai netilpo į standartinį planą, nes aplink 7 ežerai, ir siekiant sumažinti gaisrų žalą, buvo leista sudaryti išskirtinį projektą. Šis urbanistikos paminklas – vienintelis tokios formos miesto planas Lietuvoje tarp XIX a. planuotų vietovių.

Atgimimas

XX a. pradžioje miestelis vadintas Ežerėnais, bet kalbininkų pastangomis buvo atstatytas etninis pavadinimas. Tarpukario nepriklausomybės metais Zarasai atsigavo po karo ir okupacijos negandų, steigė švietimo ir kultūros įstaigas. Lietuvybės atgimimui ypač daug nuveikė krašto šviesuolis, gydytojas antropologas Dominykas Bukontas. Ant jo kapo 1925 m. pastatytas kuklus paminklas byloja: "Didesnės už tą meilės niekas neturi, idant kas guldytų savo gyvastį už savo prietėlius". Antrame nepriklausomybės dešimtmetyje Zarasams suteiktas kurorto bei vasarvietės statusas. Deja, sovietinė okupacija ir Antrasis pasaulinis karas vėl aptemdė kraštą skaudžiomis netektimis. 1950 m. Zarasai tapo rajono centru.

Užpernai 500 metų jubiliejų šventęs Zarasų miestas turi apie 8000 gyventojų. Šiame niekur neskubančiame rajono centre, tikroje ramybės oazėje, atvykę MJR lankytojai ras visa, ko gali prireikti - parduotuves, kavines, paštą, internetą, muziejų, turizmo informacijos centrą, medicinos paslaugas, bankomatus, įvairaus ištaigingumo nakvynę ir t.t. Tereikės keliolika minučių paėjėti nuo salos.

Zarasai saugo dar ne vieną įdomią istorijos detalę, o apylinkėse itin gausu pačių gražiausių ir įdomiausių vietų. Tad šį skyrių stengsimės su laiku papildyti įdomybėmis. Kultūrinėje MJR programoje taip pat rasite nemažai su Zarasais ir sėlių palikimu susijusių dalykų.

---

Apie Zarasų miestą ir kraštą daugiau:
www.zarasai.lt
Zarasų turizmo informacijos centras

MJR XVIII Bičiuliai