Apylinkės stebina

Žymios ir įdomios Zarasų rajono apylinkės, po kurias MJR gentainiams tikrai verta pakeliauti progai pasitaikius. Antalieptėje dūzgia senosios industrinės romantikos kupina hidroelektrinė, dėl kurios užtvenkta Šventoji pavirto išraiškingu ežerų labirintu Gražūtės regioniniame parke. Ką jau kalbėti apie atominę jėgainę ir savitą Visagino koloritą. Dusetos kasmet visą Lietuvą sukviečia į garsiąsias Sartų žirgų lenktynes, primindamos senas šio krašto žirgininkystės tradicijas, Stelmužės ąžuolas saugo atmintyje ilgus amžius istorijos, Lygumų akmuo – pasakojimą apie akmenį išmetusį velnią, dėl kurio atsirado krašto kalvos ir kalneliai. O dar didesnė nei Zaraso Didžioji yra Astravos sala Dūburio ežere (45 ha) – tai didžiausia Lietuvos sala vidaus vandenyse.

Ežerų sostinė 

Upių ir ežerų vingiai tarp negausiai apgyvendintų kalvelių žavi kiekvieną atvykėlį. Greta kalvų vingiuoja gilios daubos, vadinamos rinomis, su siaurais, ilgais slėniais ir tokiais pat ežerais, tarp savęs sujungtais upėmis ir upeliukais. Net septynerių ežerų supamas miestas pramintas ežerų sostine, kurios širdis – Didžioji Zaraso sala. Dabar atvykėlius džiugina ir tai, kad šis kraštas ne itin gausiai gyvenamas, nevystantis stambios pramonės, tebesaugantis ramų Gamtos grožį ir dvasią.

Kraštas, kur gimsta poezija 

Ne veltui sakoma, kad Zarasų gamta kiekvieną nevalingai įkvepia poezijai. Iš šio krašto kilę tokie lakaus žodžio įkvėpėjai, kaip Faustas Kirša, Paulius Širvys, A.Vienažindis ir šlagerių meistras Petras Gaulė (prisimenat estrados perlus „Jurga, Jurgita“, „Dar širdyje ne sutema“? :) Čia gimė ir garsus kompozitorius Juozas Gruodis. O viena garsia kraštiete Zarasai nesididžiuoja – Marytės Melnikaitės paminklas išgrūstas į Grūto parką. :)

MJR XVIII Bičiuliai