Šiais metais Mėnuo Juodaragis vyks miškininko Kęstučio Kaltenio kūrybinėje erdvėje – dendrologiniame Skinderiškio parke Kėdainių raj. Nenustebkite, jei jo nerasite dabartinėse žemėlapių paeiškose internete. Su tuo susijusi viena iš daugelio keistų istorijų, gaubiančių šią vietą. 1971 m. buvusios dvarvietės vietoje pradėjęs sodinti medžius, Kęstutis Kaltenis atkūrė ir senąjį šios vietovės pavadinimą, tačiau į administracinius sąrašus jis, atrodo, nepateko…

Skinderiškio parkas yra 25 km nuo Kėdainių, 10 km nuo Josvainių, prie Šušvės upės (Angirių tvenkinio), tarp Pilsupių ir Pajieslio.

Google maps | Maps.lt

Parko koordinatės: 55.316944, 23.652778

KAIP ATVYKTI

Skinderiskio parkas

“Miške gimiau ir augau, mačiau ir karo baisumus,” – mąstydamas, kodėl įkūrė parką, sakė Kęstutis ir ryžtingai pridurė: “Labai myliu Lietuvą, todėl norėjosi kažką dėl jos padaryti!”

Širdy įsišaknijęs dėkingumo savo kraštui medis, subrandino saują stiprių sėklų, šios sudygo derlingoje Kėdainių krašto žemėje – Vidurio Lietuvoje. Čia miškininkas įkūrė nuostabų Skinderiškio dendrologinį parką, prilygstantį botanikos sodams. Kelios dešimtys tūkstančių krūmų ir medžių parke pradėti sodinti dar 1971 m. dabar užima ~ 120 ha. Atvykę į festivalį, turėsite galimybę išvysti  įvairių geografinių grupių (Europos, Sibiro, Kaukazo, Vidurio Azijos, Tolimųjų Rytų, Šiaurės Amerikos) augalų rūšių. Jų pavadinimai tokie pat paslaptingi, kaip ir žaliomis lajomis užgobti siauri parko takeliai: obuolinė makliūra, kalikantas, tridyglė gledečija, aralija, cukrinis klevas… Vien klevų čia apie 60 rūšių, o pavasarį pražysta net tūkstantis švelnių magnolijų, Kęstučio pasodintų Lietuvos tūkstantmečio proga. Parke dabar auga daugiau negu 100 spygliuočių medžių, beveik po dvi dešimtis ąžuolų, uosių, alyvų, šermukšnių, liepų, daug gudobelių, sausmedžių ir kitokių medžių bei krūmų atmainų, kurie sudarydami tankią lapiją, natūraliai įsipainioja į Šušvės upės slėnio krūmynus.
Parką puošia išsibarstę ledynmečio riedulių karoliai, tvenkinukai, mediniai drožiniai ir romatiška galimybė vėlų vakarą paklysti želdinių labirintuose.
“Sapnuoju jį labai dažnai: prižiūriu tvenkinius, dirbu, sodinu, šienauju, ritinu parko akmenis, sapnuose atrandu jiems vietą,“ – visą savo laisvalaikį skyręs aplinkos puoselėjimui Kęstutis net nesistebėjo klausimu, ar sapnuojąs Skinderiškio parką. Įkūrėjas ir gyvena parko pašonėje dieną ir naktį, pasistatęs jaukų nedidelį namuką.
Šis įstabus žaliuojantis vieno žmogaus kūrinys taps namais septynioliktam, glaustam Juodaragiui – tikime, kad čia, fantastiškų augalų apsuptyje, patirti sapnai bus ryškūs ir nepamirštami…

 

Daugiau apie Skinderiškio parką Wikipedia

Nuotraukų galerija