:::: VIETOVĖ ::::

Mėnuo Juodaragis kviečia į Šiaurės Rytus, į patį mūsų šalies kraštą, masinantį tyriausiomis Gamtos spalvomis ir ramia ežerynų gaiva. Čia, pačioje pasaulio pabaigoje, kurios vardą paskutine raidyno runa pažymėjo paslaptinga sėlių gentis, kur Vakarai jau pasibaigė, o Rytai darneprasidėjo, - vėl iškils MJR vėliavos. Sodria miškų žaluma, Stelmužės stiprybe, pirmapradžių vandenų gelme ir bekraštėmis gėlomis erdvėmis alsuojantis Zarasų kraštas vėl taps jaukiais namais laukiniam Juodaragio sapnui. Tai vieta, kur kiekvienas atvykęs pasijunta poetu. Vieta, kur gali vaikščioti basas...

Zarasų žemė neregėtai gausiai nusagstyta ežerais ir ežerėliais (jų per 300!), piliakalniais (jų trys dešimtys!), mitologinėmis vietomis (ženklintais akmenim, raistais ir "velnio" akim), ji garsėja ne tik seniausiu Lietuvos ąžuolu, didžiausiu ežeru, iš dieviško gausybės rago pabirusiomis salomis, sakraline medine architektūra, vandens malūnais, išlikusiomis giriomis ar retais augalais, bet ir savita istorija.

MJR festivalis vyks visos Lietuvos mąstu unikalioje Zaraso ežero saloje. Tai nuo seno garsus, tačiau tik dabar iš naujo atrandamas Aukštaitijos perlas. Zarasų miesto rytiniame pakraštyje esanti Didžioji sala užima 44 ha plotą, ją pereiti skersai ar išilgai - beveik kilometras. Nors miestas visai netoliese, patekusieji į salą atsiduria tarsi kitame pasaulyje, - šalyje, kuri saugo savas paslaptis, ošiančius gausius ąžuolus, liepas ir pušynus.

Apylinkės stebina

Žymios ir įdomios Zarasų rajono apylinkės, po kurias MJR gentainiams tikrai verta pakeliauti progai pasitaikius. Antalieptėjedūzgia senosios industrinės romantikos kupina hidroelektrinė, dėl kurios užtvenkta Šventoji pavirto išraiškingu ežerų labirintu Gražūtės regioniniame parke. Ką jau kalbėti apie atominę jėgainę ir savitą Visagino koloritą. Dusetos kasmet visą Lietuvą sukviečia į garsiąsias Sartų žirgų lenktynes, primindamos senas šio krašto žirgininkystės tradicijas, Stelmužės ąžuolas saugo atmintyje ilgus amžius istorijos, Lygumų akmuo – pasakojimą apie akmenį išmetusį velnią, dėl kurio atsirado krašto kalvos ir kalneliai. O dar didesnė nei Zaraso Didžioji yra Astravos sala Dūburio ežere (45 ha) - tai didžiausia Lietuvos sala vidaus vandenyse.

Ežerų sostinė 

Upių ir ežerų vingiai tarp negausiai apgyvendintų kalvelių žavi kiekvieną atvykėlį. Greta kalvų vingiuoja gilios daubos, vadinamos rinomis, su siaurais, ilgais slėniais ir tokiais pat ežerais, tarp savęs sujungtais upėmis ir upeliukais. Net septynerių ežerų supamas miestas pramintas ežerų sostine, kurios širdis – Didžioji Zaraso sala. Dabar atvykėlius džiugina ir tai, kad šis kraštas ne itin gausiai gyvenamas, nevystantis stambios pramonės, tebesaugantis ramų Gamtos grožį ir dvasią.

Kraštas, kur gimsta poezija 

Ne veltui sakoma, kad Zarasų gamta kiekvieną nevalingai įkvepia poezijai. Iš šio krašto kilę tokie lakaus žodžio įkvėpėjai, kaip Faustas Kirša, Paulius Širvys, A.Vienažindis ir šlagerių meistras Petras Gaulė (prisimenat estrados perlus "Jurga, Jurgita", "Dar širdyje ne sutema"? :) Čia gimė ir garsus kompozitorius Juozas Gruodis. O viena garsia kraštiete Zarasai nesididžiuoja - Marytės Melnikaitės paminklas išgrūstas į Grūto parką :)

 


 

Pradžia MJR XVI BILIETAI VIETOVĖ Organizatoriai Tinklai
FESTIVALIS Naujienos Bilietų užs. Sala Savanoriai MJR Facebook
Mintis Festivalio tema Nuolaidos Zarasai   MJR Youtube
Istorija     10 įdomiausių Media MJR Twitter
Galerijos PROGRAMA STOVYKLA ir Žemėlapiai Rėmėjai  
  Muzikos grupės kitos sąlygos     Dangus
  Amatai   ATVYKIMAS Atributika Ragainė
  Paskaitos Už gamtą! Dviračių žygis MJR Atmintinė  
  Ekomenis     Fotografavimas  
  Kinas        
  Sportas        
  Vaikams        
  Kita...