Dangus.net
Gimtoji
English
MJR 2011
MJR 2011
MJR 2011
MJR 2011
MJR 2011
MJR 2011
MJR facebook MJR myspace MJR youtube MJR twitter
MJR forumas
MJR 2011
MJR festivalis MJR 2011 MJR XIV MJR MJR programa MJR vietovė MJR atvykimas MJR bilietai MJR parama MJR media MJR org. MJR MJR

MJR 2011

 









 

MJR XIV programa
:::: PASKAITOS ::::


Keturioliktasis baltų kultūros ir muzikos festivalis Mėnuo Juodaragis svarbią progamos dalį šiemet vėl skirs turtingo mūsų krašto paveldo pažinimui. Visas tris festivalio dienas Zaraso ežero saloje 5 Kino ir paskaitų palapinėje dėmesį trauks net keturiolika paskaitų, kurių metu žymiausi įvairių Lietuvos kultūros sričių tyrinėtojai atskleis naujus savo atradimus.




---------------- PENKTADIENIS ----------------

Jonas Vaiškūnas
Darna – pamatinė baltų religijos sąvoka


Lietuvos etnoastronomas, etnologas Jonas Vaiškūnas kalbės apie Darną kaip vieną svarbiausių baltiškos pasaulėžiūros sąvokų išreiškiančių žmogaus būtį gamtoje ir kultūroje tarp didžiųjų priešybių – gėrio ir blogio, gyvenimo ir mirties, sapno ir budėjimo, religijos ir mokslo. Leisimės ieškoti Darnos anapus apeigų ir dainų, kalbų ir darbų, žodžių, minčių ir sapnų.



Dr. Vytautas Tumėnas
Erotiniai audimo technologijų ir tekstilės ornamento aspektai lietuvių tradicinėje kultūroje

Žinomo mokslininko, humanitarinių mokslų daktaro, Istorijos instituto Etnologijos skyriaus mokslinio darbuotojo, nagrinėjančio tradicinės tekstilės ornamentiką, tradicinius tautodailės ir kultūros simbolius, pranešime bus nagrinėjama įvairių audimo technologijų mitopoetinių įvaizdžių simbolika ir reikšmė papročiuose, tautosakoje ir etnochoreografijoje. Daromos išvados apie vestuvinę, šeimos kūrimo, vaisingumo ir skaistos idealų, laimingos ateities kūrimo simboliką teikiamą šiems įvaizdžiams.



Stanislovas Kavaliauskas
Didžiojo mūsų žodyno turtai

Lituanistas, žinomas kultūros veikėjas, buvęs „Vyturio“ leidyklos vyriausiasis redaktorius Stanislovas Kavaliauskas kvies į pasivaikščiojimą po užmirštus linksmus ir „nepadorius“ Didžiojo lietuvių kalbos žodyno užkaborius.


Dr. Vykintas Vaitkevičius, Gediminas Petrauskas, šb. srž. Ernestas Kuckailis, Aistė Čepulytė
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo bunkerio tyrimai 2010 m.: kompleksinis požiūris į pokario kovų istoriją

2010 m. buvo tyrinėjamas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio štabo bunkeris (Daugėliškių miškas, Raseinių r.). Archeologinių tyrimų metu aptiktos medinės bunkerio konstrukcijos ir daugiau nei 1000 radinių, puikiai atskleidusių ne tik partizanų karinį, bet ir buitinį gyvenimo aspektus. Surengtos ekspedicijos metu archeologijos teikiami duomenys lyginti su Lietuvos Ypatingajame Archyve saugomų bylų medžiaga ir gyvo partizanų ryšininko prisiminimais. Gauti rezultatai visapusiškai parodė kompleksinių tyrimų pranašumą ir atskleidė naujas, tačiau iki šiol dar visiškai neišnaudotas archeologijos mokslo galimybes tiriant ginkluotos rezistencijos vietas. Paskaitos metu bus supažindinama ir su paveldosaugine masinio partizanų bunkerių atstatymo problema.

 

---------------- ŠEŠTADIENIS ----------------

 

Dr. Gaila Kirdienė
Lietuvių instrumentinė polifonija

Remiantis naujausių mokslinių tyrimų duomenimis etnomuzikologės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorės, humanitarinių mokslų daktarės Gailos Kirdienės paskaitoje bus apžvelgiamos pagrindinės lietuvių instrumentinės polifonijos rūšys: 1) vokalinių (giedamųjų) sutartinių instrumentinės versijos; 2) grynieji instrumentiniai polifoniniai kūriniai – sutartinėmis net ir nevadinami; 3) kolektyvinės sutartinės – mišrios polifoninės ir homofoninės sandaros vokaliniai-instrumentiniai kūriniai. Kiekvienas polifoninės muzikos instrumentas ar jų ansamblis turi sau būdingą repertuarą: penkiastygėmis kanklėmis, lamzdeliais, skudučiais, daudytėmis atliekamos giedamųjų sutartinių versijos, skudučiais pučiamos ir giedamosios sutartinės ir grynoji instrumentinė muzika, ragais – tik instrumentinė; kolektyvines sutartines atlieka mišrūs lamzdelių, birbynės (kartais ir smuiko), skudučių ir vokalo ansambliai. Atkreipsime dėmesį į šios muzikos sąsajas su šokio judesiu. Bus demonstruojami autentiškų atlikėjų ir folkloro ansamblių garso ar vaizdo įrašai, nuotraukos.



Prof. Dr. Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė
Lietuvių sutartinių ir ainų polifonijos lygiagretės

Ne vienas, pats giedodamas sutartines arba klausydamas jų giedojimo, yra pajutęs ypatingą garsų poveikį, nevalingą įtraukimą į magišką muzikos ir garsažodžių pasaulį, savotišką transo būseną. Savo estetika (suvaldytos emocijos) ir tam tikrais muzikiniais bruožais (repitatyvinė technika, ostinato, minimalizmas) lietuvių sutartinės daug artimesnės Rytų, nei Vakarų tradicinės muzikos sampratai. Nesudėtingų muzikos atkarpų kartojimas, tam tikros „besisukančios” struktūros yra daugelio Rytų Azijos muzikinių kultūrų pagrindas. Manoma, kad minėtos ypatybės senosiose kultūrose buvo susijusios su kultiniais ir maginiais tikslais – tam tikras stereotipinis ritmo ir melodinių struktūrų kartojimas atlikėjams suteikdavęs hipnotizuojančių galių.

Pastebėtos lietuvių sutartinių ir ainų polifonijos lygiagretės – akivaizdus ir kartu gana mįslingas dalykas. Ainai – tai paleoazinėms tautoms priskiriama etninė grupė, daugiausia gyvenanti šiaurinėje Japonijos dalyje (Hokaido sala ir Honšiū šiaurė), taip pat Kurilų salose, Sachaline ir Kamčiatkos pusiasalio pietinėje dalyje. Japonijos senbuviai, kurių protėviai, kaip spėjama, atvykę prieš maždaug 6 tūkstančius metų. Ainų kilmė vis dar ginčytina. Kultūriniu, antropologiniu ir kalbiniu požiūriu jie labai skyrėsi nuo juos supusių tautų.

Vis dėlto esama kažkokio mistinio ryšio tarp ainų ir lietuvių kultūrų (pirmasis ainų tyrinėtojas – žemaičių bajoras, etnologas, antropologas Bronislovas Pilsudskis; jam priklauso ir pirmieji ainų polifonijos garso įrašai (1903 m.). Ainai iki šių dienų išlaikė archaiškus sinkretinius žanrus – upopo (dainos, dainuojamos sėdint ratu, dažniausiai kanonu, rečiau – antofoniškai) ir rimse (dainos, šokamos ratu, kartais dainuojant kanonu). Sutampa ne tik polifonijos formos, tam tikri atlikimo būdai, bet ir kai kurie muzikos bei teksto ypatumai (trumpų melodijos motyvų kartojimas, sekundų sąskambiai, nesuprantami garsažodžiai ir kt.). Kaip ir lietuvių sutartinų, taip ir ainų polifonijos gyvoji tradicija yra rekonstruota (ji jau buvo beišnykstanti). Pastebimos kai kurios bendros abiems kultūroms tradicijos rekonstravimo tendencijos ir panašūs pokyčiai.

Dėmesio verta ainų lokio auginimo ir aukojimo ceremonija, kurios "atgarsių"(?) aptikta vienoje žemaičių dainų. Tebūnie tai siurprizas paskaitos klausytojams. Apie tai ir bus kalbama profesorės, etnomuzikologės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos etnomuzikologijos katedros vedėjos Daivos Račiūnaitės-Vyčininės paskaitoje.



Dr. Vytautas Rinkevičius

Šis tas iš baltų kalbų istorijos

Bet kuri pasaulio kalba laikui bėgant neišvengiamai kinta, o išsiaiškinti, kaip kalbėjo vienos ar kitos kalbos vartotojų protėviai prieš šimtus ar tūkstančius metų, jau seniai knieti tiek kalbotyros specialistams, tiek mėgėjams. Ne paslaptis, kad lietuvių kalba bendrame indoeuropiečių kalbų kontekste pasižymi išskirtiniu archajiškumu, kurį kartais gal kiek ir pernelyg nekritiškai būname linkę mistifikuoti. VU Baltistikos katedros mokslo darbuotojo dr. Vytauto Rinkevičiaus paskaitoje ketinama profesionaliai ir suprantamai nušviesti kai kuriuos baltų kalbų istorijos niuansus ir pasvarstyti, kiek apskritai šiandienos pasaulyje aktualus yra mūsų kalbinės praeities pažinimas.



Dr. Daiva Vaitkevičienė
Užkalbėjimai ir lietuvių dvasinė tradicija

Humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Daiva Vaitkevičienė teigia, kad gydymas tradicinėse kultūrose yra ne tik fizinių kūno negalavimų šalinimas, bet ir fundamentalių žmogaus ryšių su sakraliniu pasauliu atkūrimas. Tokiam gydymui būtinos dvasinės žinios. Iki šių dienų gyvuojanti lietuvių užkalbėjimų tradicija ir ją tęsiantys žmonės paveldėjo dvasinį žinojimą ir gydo pasitelkdami sakralines galias, ypatingas užkalbėjimų formules ir naudodami ypatingą kvėpavimo techniką. Paskaitoje užkalbėjimo tradicija bus nagrinėjama kaip lietuvių prigimtinės religijos paveldas, išlikęs per šimtmečius ir leidžiantis įsiskverbti į senąsias gydymo paslaptis.



Dr. Vykintas Vaitkevičius
Apeigos pakeliui - nauji šventviečių istorijos puslapiai

Nuotakos kalnais, Mergos akmenimis, Marčežeriais, Veseilės kapeliais ir kitais panašiais vardais vadinamos senosios šventvietės iki šiol buvo nesuprastos, trūko duomenų apie jų kilmę ir prasmę. Pastaraisiais metais surinkti duomenys byloja, kad Nuotakos kalnai ir Mergos akmenys yra tiesiogiai susiję su senaisiais vestuvių papročiais, apeigomis, kurios atliekamos pakeliui į bažnyčią, arba sugrįžtant iš jos. Apie atliktus tyrimus papasakos Lietuvos archeologas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras Vykintas Vaitkevičius.



Dr. Dainius Razauskas
Reinkarnacija lietuvių tradicijoje ir jos simbolinė prasmė

Humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, žurnalo "Liaudies kultūra" vyresnysis redaktorius, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotojas Dainius Razauskas savo paskaitoje teigs, kas įprasta manyti, jog reinkarnacija pas mus atkeliavo iš Rytų, pirmiausia iš Indijos, o senoji Europa ir juolab Lietuva jos nepažino. Anaiptol! Reinkarancija senojoje Europoje buvo bene pagrindinį požiūris į žmogaus pomirtinį likimą, reinkarnaciją žinojo ir ankstyvoji krikščionybė, žinota ji ir Lietuvoje. Tai labai aiškiai, nors ir negausiai, liudija tiek senieji istoriniai šaltiniai, tiek pastarųjų amžių tautosaka. O jei taip, tai įdomu šį vaizdinį, jo kilmę bei sąsajas panagrinėti įdėmiau. Tuo ir bus mėginama užsiimti paskaitos metu.

 

---------------- SEKMADIENIS ----------------

 

Martynas Vingrys
Tabako kilmės aiškinimai lietuvių etiologinėse sakmėse

VDU bakalauranto paskaitoje bus pasakojama, kad vos pasirodęs tabakas Europoje buvo apibrėžtas kaip indėnų pagonybę propaguojantis objektas, o dūmai prilyginti šėtono apraiškai. Priežastys, dėl ko tabakas buvo greitai priskirtas prie velniškų objektų, yra gana lengvai numanomos. Nepaisant to, kad šis augalas pasižymi bjauriomis savybėmis, tokiomis kaip kartumas, smarvė, sukeliama priklausomybė ir t.t., žmogus neatsisako jo sodinti ir naudoti. Kadangi tai kėlė nuostabą, bet drauge buvo ir įdomu, skatino žmones kurti įvairius paaiškinimus apie šio augalo savybes ir nepaprastą jo kilmę. Įdomiausia yra tai, kad lietuvių etiologinėse sakmėse Dievas prie tabako ir jo vartojimo būdų atsiradimo yra prisidėjęs ne mažiau nei velnias. „Kas tabaką uosto – velnio rūrą šluosto, o kas pypkę rūko atmen dievo mūką“.

Dr. Dalia Urbanavičienė
Sutartinių sinchretiškasis pobūdis

Sutartinės buvo aiškiai įvardytos ir atrastos tik XIX a. pirmojoje pusėje, tuo pat metu jau pastebint spartų jų nykimą. Mus pasiekę senieji užrašymai visgi suteikia galimybę jas vienaip ar kitaip atkurti ir tokiu būdu vėl tarsi „grąžinti į gyvenimą“. Siekdama prisidėti prie senosios kūrybos tęstinumo, etnomuzikologė, choreografinio folkloro tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Urbanavičienė pagrindinį dėmesį skiria šokamosioms ir žaidžiamosioms sutartinėms (iš daugiau kaip 2000 užrašymų maždaug šeštadalyje yra vienokia ar kitokia nuoroda apie sutartinių choreografiją). Tyrinėtoja analizuoja sutartinių sinkretinį pobūdį, yra rekonstravusi 20 įvairių šokimo ar žaidimo būdų atskleisdama pagrindinius jų atlikimo dėsningumus. Kartu D.Urbanavičienė pateikia visiškai naują požiūrį į sutartines, skatindama kritiškai pažvelgti į kai kuriuos tarsi neginčijamomis tiesomis pripažintus dalykus. Paskaita iliustruojama gausiais video pavyzdžiais.


Mija Džeinara Ubartienė
Senovės lietuvių smilkymas vaistingais augalais – išlikusi gyva tradicija

Žolininkė, Lietuvos tautinio paveldo atstovė, Tibeto medicinos praktikė savo paskaitoje pristatys Pamario smilkymo tradiciją (smilkymą pelynu, kadagiu, ajeru, jonažole). Gyva autentiška kalba bus pristatytas Tiltawninkų-moterų-lydėtojų paveldas, jų žinios naudotos itin sudėtingu metu – maro, choleros, kitų sunkių ligų laikmečiu, taip pat lydint mirštantįjį.

 


 

 

 



[c] Mėnuo Juodaragis [c] Dangus 2011

.