::::::
GAMTOSAUGA ::::::

Jau ne kartą minėta, jog MJR 2010 vietoje lankytojai bus įpareigoti ypatingai atsargiai elgtis su Gamta. Dalis Festivalio teritorijos patenka į Aukštadvario regioniniame parke esantį Mergiškių kraštovaizdžio draustinį, su kurio saugomomis vertybėmis siūlome susipažinti.


Svarbiausia:

1. Atvykus Jus gali kiek nustebinti specialiu tinkleliu apjuostos pakelės ir paežerės - tvorelės skirtos varliagyvių apsaugai, ypač siekiant nesutrikdyti žaviosios Bombina bombina (raudonpilvės kūmutės) populiacijos! Būkite atsargūs, jei ši mistinė rupūžaitė išropotų ant kelio ir keliautų pasiklausyti muzikos :), neužminkite ir nepervažiuokite, o žengdami per tvoreles jų nenuverskite.

2. Rytinėje MJR dalyje palapinių miestelio pievos ribojasi su natūrinėmis pievomis ir vaizdingomis pamiškės pelkaitėmis - tai retų vabzdžių ir drugių buveinės, todėl paisykite ženklų ir po jas nevaikščiokite!

3. Jei važiuojate per renginio vietą automobiliu, riedėkite lėtai, prasilenkdami stenkitės neužvažiuoti ant šalikelės pievos ir miško paklotės. Statyti automobilius festivalio vietoje greižtai draudžiama!!! Daugiau apie auto-moto priemonių parkavimą


Aukštadvario RP Mergiškių kraštovaizdžio draustinis

2138,10 ha plotą apimančiame draustinyje siekiama išsaugoti Aukštadvario kampinio moreninio masyvo kalvotą miškingą kraštovaizdį su į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių (didžiųjų dančiasnapių, švygždų, juodųjų peslių ir kt.) ir drugių (raudonsparnių meškučių, didžiųjų auksinukų, pietinių hesperijų ir baltajuosčių juodsprindžių) buveines, retų augalų (žalsvažiedžių blandžių ir žirnialapių vikių) augavietes, bei gausius kultūros paveldo objektus.


Auksinukas

Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje yra dvi Natura 2000 teritorijos (BAST): Mergiškių miškas (156 ha) ir Škilietų ežerų apylinkės (91 ha) - šalia pastarųjų ir įsikurs MJR stovykla.

Šioje regioninio parko dalyje yra įspūdinga geologinių darinių įvairovė - aukščiausia Dzūkų aukštumos kalva, žemesnės kalvos ir kalvelės, giliausia Lietuvoje duobė ir mažesnės daubos, riedulynas, lobas, terasa, termokarstiniai ežerai. Labai raižytą ir riedulingą vietovę puošia skrobliniai liepynai, brandūs mažalapių liepų, ąžuolų, klevų, eglių miškai.

Stebina retų augalų įvairovė: gyvybinga svogūninės dantažolės (Dentaria bulbifera) cenopopuliacija, Europinio miežienio (Hordelymus europaeus) augimvietė, po visą mišką išsibarstę miškinio eraičino (Festuca altissima) individai. Šios trys rūšys yra tipiški Centrinės Europos plačialapių miškų atstovai, Lietuvoje esantys savo arealų pakraštyje. Miške ir pamiškių pievose auga miškinė dirsė (Bromopsis benekenii), žirnialapis vikis (Vicia dumetorum), Žalsvažiedė blandis (Platanthera chlorantha), Gegūnės (Dactylorhiza).


Raudonpilvė kūmutė

Mergiškių kalvų miške sutinkamas briedis (Alces alces), vilkas (Canis lupus), mažasis erelis rėksnys (Aquila pamarina), žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum), apyrečiai vidutiniai geniai, reti drugiai - Calcharodes floccifens, baltajuostis juodsprindis (Baptria tibiale), kt.

Prie Škilietų ežerų, pamiškių pievose, pelkiniuose miškeliuose gyvena saugomi vabzdžiai- raudonsparnė meškutė (Tyria jacobaeae), didysis auksinukas (Lycaena dispar), pleištinė skėtė (Ophiogomphus cecilia), grakščioji skėtė (Leucorrhinia caudalis), šarvuotoji skėtė (Leucorrhinia pectoralis), varliagyviai- raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina), žinduoliai - ūdra (Lutra lutra), kt.

Gamtos paveldo objektai:
1. Velnio duobė (Škilietų alko dauba) – gamtos paminklas;
2. Antaveršio duobė;
3. Vaitkūnų keiminė terasa;
4. Ustronės riedulynas;
5. Amerikos lobas;
6. Gedanonių kalva;
7. Škilietų ežerai.

Kultūros paveldo objektai:
1. Pamiškės piliakalnis (Aukštakalnis);
2. Lavariškių piliakalnis, senovės gyvenvietė;
3. Akmenių 1-oji pilkapių grupė;
4. Akmenių 2- oji pilkapių grupė;
5. Mergiškių k. senosios kapinės (Kunigaikščių kalnelis);
6. Gedanonių k. kapinės;
7. Mergiškių alko akmuo;
8. Mergiškių dvarvietė;

Estetiniu požiūriu ypač vertingas draustinio šiaurinis, šiaurės vakarinis pakraščiai - Dzūkų aukštumos Aukštadvario kampinio moreninio masyvo atviras kalvotas kraštovaizdis. Čia yra aukščiausia Dzūkų aukštumos kalva - Gedanonių, vaizdingos žemesnės kalvelės, kloniai.

Vertinkime, gerbkime ir tausokime unikalią Lietuvos gamtą!

 


(pagal Aukštadvario RP informaciją)