::::::
AUKŠTADVARIS ::::::

Netoliese garsiųjų Trakų, ant Aukštaitijos ir Dzūkijos ribos įsikūręs Aukštadvaris - viena ryškiausių ir įdomiausių vietovių Lietuvoje, išsiskirianti unikalia gamta ir garsia istorine praeitimi. Čia keletu sluoksnių sugulę gausūs praeities kultūros paminklai - alkakalniai, piliakalniai, šventieji akmenys, paslaptingos daubos, alkai ir pilkapiai. Dauguma jų įtraukti ir saugomi Aukštadvario regioniniame parke, tačiau dar ne visi ištirti, surasti ir pažymėti. Padavimai ir etnografiniai pasakojimai taip pat atveria daugel paslaptingų dalykų. Apsilankymas šiose vietovėse žada įdomų pažinimą ir atradimus, tereikia įsiklausyti į išmanančių žmonių žodžius, pasikliauti nuojauta, pajusti senųjų dievų dvasią.

Aukštadvario kraštas keri savo natūralia gamta, puikiais kraštovaizdžiais, švariais giliavandeniais ežerais, upėmis, gausiais lediniais šaltiniais ir nuoširdžiais žmonėmis. Išraiškingai raitytas reljefas su daugybe kalvų ir kalvelių, ežerų ir ežerėlių, miškų ir pievų - dovanoja didį estetinį pasigėrėjimą.

Aukštadvario miestelis

Žmonės Aukštadvario teritorijoje gyveno jau prieš 4000 - 5000 metų. X-XIV amžiuje ant didingo piliakalnio, prie Pilaitės ežero ir Verknės senvagės stovėjo medinė pilis. Jospapėdėje gyventa iki XV amžiaus, o pati gyvenvietė vadinosi Navininkais. Sprendžiant iš radinių, pirmieji Aukštadvario gyventojai priklausė vienai jotvingių protėviams artimai šeimyninei bendruomenei. Iš vietinių žaliavų gyventojai lydė geležį, gamino stiklą, keramikos dirbinius, papuošalus, virė degutą, žvejojo, medžiojo, vertėsi žemdirbyste. Mažai derlingos žemės, raižytas reljefas lėmė, jog apylinkėse nebuvo stambių dvarų, vyravo smulkūs ūkiai.

Pro Aukštadvarį senovėje ėjo svarbus kelias iš Trakų į Birštoną ir Punią, juo keliaudavo Lietuvos valdovai, ką iki šiol mena vietovių pavadinimai, karūna miestelio herbe, o paties senojo kelio fragmentus su šimtamečiais ąžuolais iki šiol galima aptikti.

XVI- XVII amžiuje tai buvo didžiųjų Lietuvos kunigaikščių dvaras, davęs vietovei ir dabartinį pavadinimą. Aukštadvaris rašytiniuose šaltiniuose pirmąsyk paminėtas 1486 m., o 1569 m. jam suteikta miestelio privilegija, čia klestėjo amatai ir imti rengti garsūs turgūs, kuriuos iki šiol mena sena miestelio aikštė. 1629 m. pastatyta mūrinė bažnyčia ir dominikonų vienuolynas.

Nuo XV a. didžiausią reikšmę Aukštojo dvaro istorijai turėjo garsi lenkiška Liackių giminė, kurios kelių kartų vyrai narsiai kovėsi su rusais, osmanais bei švedais, buvo ne kartą karalių apdovanoti. XIX a. dvaras perėjo Malevskių nuosavybėn. Jie pastatė mūrinį dvaro pastatą, pasodino parką, o 1906 m. įrengė pirmuosius ir ilgą laiką veikusius vienintelius Lietuvoje upėtakių auginimo tvenkinius. Dvare lankėsi Adomas Mickevičius, kurio vardu iki šiol vadinamas ąžuolas, po kuriuo poetas mėgdavęs ilsėtis.

Iki pat XX a. Aukštadvario istorijoje rasime mažai ką lietuviška. Čia nuo seno buvo stipri lenkų įtaka, taip pat kūrėsi žydai ir totoriai. Pirmojo ir antrojo pasaulinių karų, lenkų okupacijos metais Aukštadvaris atsidurdavo įvykių ir mūšių sukūryje, ne kartą degė ir stipriai nukentėjo.
Visą įspūdingą Aukštadvario istoriją rasite čia - Aukštadvario istorija

Kaip ir prieškariu, dabar Aukštadvaryje gyvena apie 1000 žmonių. Įsikūrusi seniūnija, Aukštadvario regioninio parko direkcija ir lankytojų centras, Žemės ūkio mokykla, kelios kavinės (kurios paprastai neveikia...:), kartingų trasa. Čia itin daug kaimo turizmo sodybų, kasmet vis daugiau žmonių atvažiuoja į Aukštadvarį pailsėti, pasigrožėti puikia gamta.

Aukštadvaryje būtina aplankyti:
- Aukštadvario piliakalnis, stūkstantis pietvakariniame miestelio krašte, prie nuostabaus ežero, su senu tiltu per Verknę ir šaltiniu netoliese.
- Aukštadvario dvaro ir parko liekanos, greta piliakalnio, statytas XIX a. Dar galima aptikti žymiuosius upėtakių auginimo tvenkinius.
- Kartuvių kalnas, Aukštadvario pakrašty - sena pagoniškos religijos vieta, pasakojama, kad šiame kalne Muravjovo budeliai 1863 m. buvo įrengę kartuves ir korė sukilėlius. O sielvartaujančios nužudytųjų merginos skandinosi ežere netoliese, dėl ko anas gavo Mergežerio, Marčežerio vardą...
- Mošos piliakalnis (Naujasodžių, Kazokų kalnas), vaizdinga vieta netoli Aukštadvario (2,5 km) - nedidelis, bet mįslingas jotvingių piliakalnis, kuriame aptikta senosios relgijos pėdsakų, netoliese rastos kelios VI - VIII a. pilkapių grupės, srūva šaltinis.





Aukštadvario apylinkės

Aukštadvario regioninio parko lankytojų centre galite gauti žemėlapius ir išsamią informaciją apie įstabiausias lankytinas apylinkių vietas. Parkas įkurtas 1992 m. Aukštadvario kraštovaizdžio draustinio pagrindu, siekiant išsaugoti ypač vertingą Verknės ir Strėvos aukštupių kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Parke yra per 100 kultūros paveldo objektų.

Apylinkėse didelė reljefo įvairovė, paviršiaus nelygumų amplitudė daugiau kaip 150 metrų. Parke priskaičiuojama per 250 kalvų, jas vainikuoja aukščiausios Dzūkų aukštumos kalvos - Gedanonių (257,4 m virš jūros lygio) ir Gelionių (255 m). Atsitraukdami ledynai paliko įdomius geologinius darinius: Vaitkūnų keiminę plokščiakalvę, didžiausią duobę Lietuvoje, vadinama "Velnio duobe", Antaveršio duobę, Strėvos įgriuvą, Amerikos lobą, lygumą Vilkokšnio ežero apylinkėse. Čia atridenti Ustronės riedulyno, Mergiškių, Žaliosios rieduliai, paslaptingasis Nikronių akmuo ir kt. Su senovės pagonių šventyklomis siejami Šafarnės alko "akivarai", gydomųjų galių, tikima, turi Rangavos sakraliniai šaltiniai.

Iš daugybės vietų, būtinai aplankykite bent šias:
- Velnio duobė, Škilietų ežerai ir Pamiškės piliakalnis (žr. Vietovė)
- Mergiškių alka, akmuo su duobutėmis, Vėlių kalnelis ir ąžuolai (įtraukti į MJR žygių programą)
- Gedainonių ir Gelionių kalvos, nuostabiausios krašto regyklos ir Ustrolės riedulynas greta.
- Paukšteliškių ąžuolas, netoliese MJR veiksmo vietos, prie Antakmenių ežero.
- Lavariškių piliakalnis, netoliese Aukštadvario, prien kelio į Prienus, - nupjauto kūgio forma laukuose.
- Strėva, įspūdingas piliakalnis, galinga įgriuva su "trolių nameliu", šaltinis, pilkapiai ir įkvepiantis peizažas.
- Drabužninkų pilkapynas, gerai išsilaikiusių, aukštų 50 pilkapių grupė Spindžiaus miške (tarp Strėvos ir Aukštadvario)
- Nikronių akmuo, apeiginis, didelis, mistiškas... su užrašu ir pakastu lobiu.
- Žaliosios alkvietė su apeiginiais akmenimis, šaltiniu ir pilkapiais, prie Vilkokšnio ir Žaliųjų prūdelių ežerų.
- Žuklijų piliakalniai, įspūdingos taisyklingos formos, ant gražuolio Vilkokšnio ežero kranto.

Aukštadvario regioninio parko žemėlapis su lankytinais objektais

Parko lankytojo atmintinė. Prašome:
- Stovyklauti, kurti laužus tik tam skirtose vietose;
- Autotransporto priemonėmis važinėti tik keliais, statyti aikštelėse arba šalikelėje ne arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio;
- Žvejoti laikantis mėgėjiškos ir verslinės žūklės taisyklių;
- Plaukioti tik bemotorėmis plaukiojimo priemonėmis;
- Nenaikinti ir nežaloti medžių, krūmų, neardyti miško paklotės ir dirvožemio;
- Netriukšmauti, nebaidyti paukščių ir žvėrių, neardyti skruzdėlynų;
- Nešiukšlinti, neteršti vandens telkinių, pakrančių;
- Negadinti užrašų, ženklų, rekreacinių įrenginių;
- Neleisti šunims laisvai bėgioti miške, ežerų pakrantėse;

Pastebėję šiurkščių gamtosauginių pažeidimų, praneškite aplinkos apsaugos tarnyboms, regioninio parko direkcijai, girininkijoms.

Aukštadvario regioninis parkas