Kadangi atvykimas į MJR festivalį yra puiki proga aplankyti apylinkėse esančias įdomybes, - ypač tiems, kas turi galimybę čia praleisti keliomis dienomis ilgiau - festivalio komanda atsiliepė į dažnus lankytojų klausimus ir parengė specialiai renginio lankytojams skirtą vadovą "10 įdomiausių vietų Zarasų krašte". Tai nebūtinai patys-patys įdomiausi objektai, tiesiog įvairūs atradimai, kuriais norėtįsi pasidalinti su MJR publika. Taigi - pirmyn!

1. Stelmužės ąžuolas, dvaras ir Lygumų akmuo
2. Šavašos pažintinis takas, Lūžų piliakalnis, pilkapynas, akmuo su dubeniu
3. Velikuškių piliakalnis
4. Šlyninkos vandens malūnas
5. Zarasų krašto muziejus
6. Antalieptės marios
7. "Mažoji Nerija" – unikalus Žvėrinčiaus rago kyšulys Luodžio ežere
8. Partizanų žeminės Antazavės miške
9. Sartų ežeras ir Dusetos
10. Salakao piliakalnis, alkakalnis ir akmuo.


1. Stelmužės ąžuolas, dvaras, Vergų bokštas ir Lygumų akmuo

Stelmužės ąžuolas – vienas iš gyvų liudininkų, prisimenančių Lietuvos istoriją, senesnę nei tūkstantmetis. Tikrojo senolio ąžuolo amžiaus iš tiesų niekas nežino, tik padavimai mena šalia buvus aukurą, kur žmonės aukodavo dievui Perkūnui. Manoma, kad kadaise netoliese būta ir pilies – prie Stelmužės ežero yra išlikę mūro likučiai. Vėliau čia klestėjo dabar po truputį griūvantis dvaras. Vieni iš jo šeimininkų – caro dvarininkai Valujevai – garsėjo ypatingu žiaurumu. Prie Padvarinės ežero net buvo pastatytas keturkampis bokštas, kur buvo kalinami dvarponiams nepaklusę baudžiaunininkai. Šis statinys tebestovi iki šiol ir vadinamas "Vergų bokštu".

Nuo Stelmužės ąžuolo pasukę keliuku į šiaurinį parko pakraštį apie 1 -1,5 km, dešinėje pusėje pastebėsite gerai išmintą takelį, vedantį iki nemenko Lygumų akmens, dar vadinamo Velnio akmeniu – gaidžiams pragydus velnias išmetė akmenį, o nuo trenksmo visa Žemė sudrebėjo ir taip atsirado kalvos, kalneliai, daubos. Priekiniame akmens šone galima įžvelgti ir nesenu metu išraižytą runą – ji taip pat slepia savo burtą ir paslaptį.


2. Šavašos pažintinis takas, Lūžų piliakalnis, pilkapynas, akmuo su dubeniu

Tai įspūdžiais turtingas geologinis takas Gražutės regioniniame parke, palei Šavašos upę, įtekančią į Šventosios senvagę šalia Antalieptės. Pakeliui į Zarasus nuo Daugailių pasukite link Dusetų ir Antalieptės, kur, prieš pat tiltą per Šventosios upę, sukite į dešinę. Čia išvysite Antalieptės panoramą, o toliau, kairėje kelio pusėje – Lūžų piliakalnį. 400 m į pietus nuo Lūžų piliakalnio yra ir Lūžų pilkapynas, būdingas VIII – XII a. Leidžiantis pažintiniu Šavašos taku, 1,2 km į pietus nuo Lūžų piliakalnio, dešiniajame vingiuotos ir akmenuotos Šavašos upės krante prieisite akmenį su iškaltu dubeniu. Manoma, kad tai pagoniškos šventyklos liekanos.


3. Velikuškių piliakalnis

Sartų regioniniame parke, apie 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Dusetų – Obelių kelio tilto, Sartų ežero Bradesių įlankos krante stiebiasi bene garsiausias šiuose kraštuose – Velikuškių piliakalnis, juosiamas buvusios įtvirtinimų sistemos, senovės gyvenvietės ir degintinių kapų. Apie Velikuškių piliakalnį pasakojamas padavimas, kad senovėje ant jo stovėjo dvaras, o per Sartų ežerą buvo nutiestas geležinis pakabinamas tiltas, kurį žingsniuodama sulaužė milžinų kariuomenė. Padavimas toliau mini žemėn prasmegusį pono dvarą, vėliau pasirodančią gražią mergelę ir besivaidenančius pinigus – ką gali žinoti, gal jie vis dar ten? Bradesių įlankos pietiniame gale, Salos kalvoje, yra ir kitas Velikuškių piliakalnis, vadinamas Sala.


4. Šlyninkos vandens malūnas

Vos trys kilometrai nuo Zarasų miesto, važiuojant Vencavų kryptimi, kairiajame Nikajos upės krante stovi dar XVIIa. statytas ir tebeveikiantis Šlyninkos vandens malūnas. Nors jo girnas šiandien jau suka elektra, malūne išlikusi visa autentiška įranga, o šeimininkai mielai rengia ekskursijas, kepa duoną ir vaišina kaimiškomis vaišėmis.


5. Zarasų krašto muziejus

Kiekvienas stropus turistas privalo aplankyti ir Zarasų krašto muziejų. Čia lankytojų dėmesio laukia miesto istorinio laikotarpio nuo XIXa. pradžios ekspozicija, etnografiniai krašto amatų ir verslų eksponatai, Aukštaitijos dievadirbių drožyba, išeivijos dailininko Miko Šileikio paveikslų galerija ir, jei kam prireiktų – biblioteka.


6. Luodžio ežeras ir "Mažoji Nerija"

Zarasų krašte verta apsistoti ilgėliau ir leistis į kelią vandens takais, o kelionę rekomenduojame pradėti nuo Luodžio ežero. Čia rasite kelias didesnes ir mažesnes salas, Juodojo rago pusiasalį ar unikalų Žvėrinčiaus rago iškyšulį ežero pietinėje dalyje – taip vadinamą mažąją "Neriją".

7. Antalieptės marios ir hidroelektrinė
1959 metais, pastačius Antalieptės hidroelektrinę, Zarasų kraštovaizdį pakeitė žmogaus sukurtos Antalieptės marios, atsiradusios patvenkus Šventosios upę, sujungusią 26 ežerus. Dabar plaukiojant užlietu kraštovaizdžiu dar galima pamatyti iš vandens kyšant kaimo kapinaičių antkapius... Būdami Antalieptėje būtinai užsukit pažiūrėti industrinių elektrinės mechanizmų. Miestelyje dar rasite restauruojamą buvusį vandens malūną.



8. Partizanų žeminės Antazavės miške
Antazavės šile, netoli kelio Antazavė – Dusetos, galima aplankyti Vyties kuopos partizanų dislokacijos ir mūšio vietą su atstatytomis 2 žeminėmis. 1944 m. rudenį ir žiemą čia su vyrais buvo įsikūręs Vyties kuopos partizanų vadas Mykolas Kazanas – Siaubas (1926 01 26 – 1945 07 07). Tais pačiais metais per Kalėdas šioje vietoje virė kruvinas mūšis, iš kurio kovotojams, išskyrus vieną, pavyko sėkmingai pasitraukti.


9. Dusetos ir Sartų ežeras

Matyt ne vienas būsit viešėję Dusetose žiemą – Sartų žirgų lenktynėse. Jei ne – tai būtinai padarykit ateinančią žiemą. Bet šis kraštas vertas dėmesio ir kaitrią vasarą – Dusetos garsėja savo Dailės galerija, šalia veikia vienas žymiausių Lietuvoje – Sartų žirgynas, o užvis didžiausia krašto puošmena – net 1331 ha užimantis gražus ir paslaptingas Sartų ežeras. Čia sako, nuskendo varpą vežęs ponas, ir dar ilgai buvo girdėti dugne varpo gausmas, žirgų prunkštimas. Dar sako ežere gyvena žuvų karalius, o gal undinė (o gal ....?).


10. Salakas

Į Pietus nuo Zarasų įsikūręs Salako miestelis – šiose vietose kadaise buvo Lietuvos valdovų medžioklės centras. Miestelio pietuose – Salako piliakalnis, dar vadinamas Puodiakalniu. 1,3 km į šiaurės rytus nuo Salako (Kurganų) pilkapyno – kita ypatinga vieta – Salako alkakalnis, tai pat vadinamas Kunigokalniu, nes neva nuo jo į sunkiai dirbančius žmones žiūrėdavęs žiaurus ir turtingas kunigas. Pavažiavus nuo Salako 2,5 km į pietvakarius dar galima rasti Salako akmenį su ženklais, kurį vietiniai gyventojai nuo seno vadina Napoleono akmeniu. Išlikęs padavimas pasakoja, kad šioje vietoje buvo apsistojęs ir pietavo Napoleonas, o įvykiui atminti ant akmens iškalti „lėkštė, šakutė ir šaukštas“. Deja tikrovėje Napoleonas Salake niekada nesilankė ir pakelėje prie akmens nepietavo... Kas tada ten buvo?


Parengta naudojantis:
Zarasų rajono turizmo informacijos centro surinkta medžiaga
V. Vaitkevičius, „Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija“, Diemedžio leidykla, 2006, Vilnius
L. Riaubiškienė, „Zarasai laiko vilnyse“, Utenos Indra, 2006, Utena.