:::::::: KRIVULĖ ::::::::

...

Būna vasaros dienų, kai pradedi laukti rudens. Kasmet stebėdamas pasikeičiantį Metų ratą, tą neįsivaizduojamą Kosmoso turbiną, imi pažinti jo ciklo ypatybes, dėsningumus ir, kartais, numanyti kas ir kaip vyksta ar vyks... Šis devintasis kartas, didžiosios Delčios metai, yra ypatingi Juodaragiui. Tai šermenų puotos klegesys, apeiginis šokis. Genties pagarba tiems, kas kūrė MJR kelią nuo pradžios, įskėlė jo kibirkštį gilią naktį prie Virintų.

Ir tuo pačiu, tai visiškai nauja. Nes Ratas yra apskritas, jis turi suktis, vis sugrįždamas į tą pačią vietą, tik jau kitame laike, kitu kampu, kitaip... Ir tai įkvepia. Įkvepia taip giliai, kaip miegančių Kernavės dievų ramybė. Delčia - metas suklestėti menams ypatingu būdu. Tikriausiai tai laikas pažvelgti į idėjas iš naujo, nes tat nebėra vien smėlio žaidimai.

Puiku pažinti ir mylėti praeitį, ją atkartoti vidumi ir išore, įsijausti į Rato ciklą prieš daugel amžių. Bet ar tai drąsi idėja? Man atrodo daug svarbiau ir kur kas drąsiau yra idėjas uždegti čia ir dabar - kurti šiuo laiku, atrasti baltišką Minties šaltinį ateities perspektyvoje, panaudoti naujas technines priemones. Atsimerkime, aplinkui tiek daug svarbi7 dalykų, kuriuos mes jau galime padaryti. Pirmyn.

Nusileiskime į chtoninį Velino dvarą, išgirskime Perkūno griausmą ir mušdami būgnus kvieskime šokti Patrimpą. Tai būna tik kartą metuose. Sugrįžimas prie šaknų... gal jis padės atsakyti į tai, kodėl yra Mėnuo Juodaragis?

Visų organizatorių vardu, ačiū visiems prisidėjusiems prie MJR gimimo - tiems nuoširdiems kūrėjams, kurie kartu yra didelė jėga. Ačiū visiems tapusiems kasmetiniais ritualo dalyviais. Ačiū vyresniesiems, kad randa laiko pasidalinti savo žiniomis ir palaiko Juodaragio idėją.

Apjuoskime aukuro Ugnį ratu. Šventė prasideda... Pirmyn.

ugn