:::::::: MJR 2005 programa :::::::: 

grupės ir projektai   djs  |  paskaitos  |  veikla  |  filmai


V Y D Ū N O
.. D R A U G I J O S ..P R A N E Š I M A I

Dr. Vacys Bagdonavičius
V y d ū n o . f e n o m e n a s

Visa tai, ką Vydūnas padarė, žadindamas tautą, kad ji vykintų žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę tai esti, kad ji siektų tobulesnio žmoniškumo, sudaro fundamentalų mūsų kultūros reiškinį – vydūnizmą. Jau kiekvienas atskiras šio reiškinio komponentas yra pakankamai didelis ir reikšmingas indėlis į kurią nors kultūros sritį į jos raidą. Užtektų daugiau kaip trisdešimties Vydūno grožinių kūrinių, kad galėtume kalbėti apie didžiulę jo reikšmę mūsų literatūros, ypač dramaturgijos, raidai. Dvylika filosofijos traktatų, keliasdešimt straipsnių, įstabiosios indų filosofinės poemos “Bhagavadgytos” vertimas rodo Vydūną buvus vienu iš turiningiausių ir originaliausių mūsų mąstytojų, bandžiusių esmingai spręsti reikšmingiausias žmogaus ir tautos būties problemas. Keturis dešimtmečius trukusi praktinė dirigento ir režisieriaus veikla su Tilžės lietuvių giedotojų draugija sudaro ištisą epochą dvasiniame 20 a. pirmosios pusės Prūsijos lietuvių gyvenime.

Patį vydūnizmą, kaip tautos gyvenimo fenomeną, sudaro harmoninga tų kelių komponentų, vienas kitą praplečiančių ir papildančių, visuma. Net gyvensenos bei elgsenos ypatumai, spinduliuojantys ryškiu žmoniškumo taurumu , yra labai svarbus visuotinį skambesį ir paveikumą turįs vydūnizmo elementas.

 

Dr. Aušra Martišiūtė
V y d ū n o . d r a m a . i r . t e a t r a s

Vydūno dramaturgija yra savitas literatūros ir teatro istorijos fenomenas, sujungęs etninę pasaulėjautą su 20 a. pirmoje pusėje Vakarų Europoje prasidėjusiu dramaturgijos ir teatro modernėjimo procesu. Dramaturgijos vertė neatsiejama nuo sceninės išraiškos galimybių. Vydūno dramos yra laikomos nesceniškomis, pasigendama dramatiškų konfliktų, išraiškingų charakterių. Tačiau jis kuria tuo metu, kai radikaliai pakito sceninės išraiškos priemonės, aktorių vaidyba. Vydūnas sukuria dramą – viziją, jis laikomas kūrėju vizijonieriumi, tęsiančiu ne tik ekspresionistų, bet ir Jungo tipiškais vizijonieriais pavadintų Dante’s ir Goethe’s kūrybos tradiciją.

 

Rima Palijanskaitė
V y d ū n o . k v i e t i m a s . s v e i k o n . g y v e n s e n o n
i r . d v a s i o s . s k a i d r o n

Vydūnui sveikata nėra svarbiausia vertybė, bet kitų vertybių – darnos, doros, žmoniškumo – sklaidos sąlyga. Filosofas sveikatai, ją suprasdamas pirmiausia kaip egzistencinę asmenybės gerovę, skiria itin didelį dėmesį. Vydūno mintys, išsakytos beveik prieš šimtmetį, nesensta, atvirkščiai, tampa vis aktualesnės, nes pagrįstos išmintimi, giliu žmogaus, visuomenės, žmonijos prigimties pažinimu.

"Mes, lietuviai, turime tokį sveiką numanymą to, kas natūralu , o kas ne. Kas natūralu , yra be abejojimo tat, kas sveikatai naudingiau kaip tat, kas nenatūralu.
Vyriausiai sveiko gyvenimo pagrindas yra tikra, aukšta dora, kuri apsireiškia drausme visame gyvenime, saikiame valgyme, gėrime ir t . t .Bet labai daug reiškia ir švarumas, valybumas. Doras ir valybas žmogus stovi viršum viso pavojaus, kurs gresia sveikatai iš kokių nors ligų" (Vydūnas).

 

Jonas Trinkūnas
V y d ū n a s . i r . b a l t ų . p a s a u l ė ž i ū r a

Vydūnui išsilavinimą teikė du šaltiniai: vokiška civilizacija ir baltų civilizacija. Pirmąją sudaro knygos ir kiti dirbtiniai dalykai, o baltų tradicija - natūralioji kultūra, neatskiriamai susijusi su gamta ir žmogumi. Vokiškoji kultūra padėjo Vydūnui išreikšti baltišką dvasią ir raštais neišreikštą jos civilizacijos didybę. Turėdamas prigimtinę įžvalgos dovaną - vydūnystę, jis sugebėjo įžvelgti tai, kas eiliniam žmogui nepasiekiama. Dabartinis baltų kultūros sušvytėjimas - tai didele dalimi ir Vydūno nuopelnas.

 


Rolandas Užubalis
T a u t i š k u m a s . a r . b a l t i š k a s . n a c i o n a l i z m a s ?

Šiais laikais piliečio, tautiečio, netgi sodiečio sąvoka yra smarkiai pakitusi. Kaip tik dėl to iškilo būtinybė pažvelgti į tai dar kartą. Prieš šimtą metų tai buvo vadinama tautiškumu, dabar nacionalizmu (ar turėtų būti vadinama baltiškumu?). Kas yra nacionalizmas dabar? Kokia jo kiltis, esmė, ir ką lemia nacionalizmo nebuvimas? Apie tai bus kalbama istorijos mokytojo, knygos "Perkūnragis" autoriaus, žygeivio R.Užubalio paskaitoje.

 

Gintaras Valiukevičius
B a l t i š k i   g a l a u ni a i   s k y t ų   l a i k a i s

Tai būtų pastangos gilintis į baltišką mūsų praeitį dar ikikristiniais laikais. Archelogų pažįstamą brūkšniuotos keramikos savastį autorius priskiria Ptolemėjaus paminėtiems alaunams. Dabartinėje Lietuvoje mes juos pažįstame kaip galaunius arba gėliūnus. Gelonų vardu juos mini ir didysis istorijos tėvas Herodotas, aprašydamas persų nesėkmingą žygį į Skytiją 512 m. iki Kr. Po Kristaus į mūsų kraštus atėjus gudams, galauniai traukiasi prie Volgos, ir iš ten įsitvirtina sarmatų žemėse tarp Dono ir Kaukazo kalnų. Vėliau jie klajoja po Europą kaip didžiausi užkariautojai. Barselona Katalonijoje buvo jų ir gotų karalystės sostinė. Dabartiniai osetinai yra alanų palikuonys Kaukazo kalnuose. Jų kalba, tautosaka, papročiai galėtų priminti baltų senovę ir mūsų kraštuose. Paskaitos autorius - žolių vardų tautosakos rinkėjas, keletos knygų autorius, matematikas G.Valiukevičius.

 

Vaclovas Mikailionis
S i e k . d a r n o s

Etnologo, Romuvos vaidilos Vaclovo Mikailionio paskaita, aptarianti dvasinį baltų ryšį su gamtine aplinka. Darna - svarbiausias baltų gyvenimo būdo principas, kertinis akmuo, sutiekiantis tautai gyvastį. Tai dėsnis, išmokantis išlaikyti darną tarp žmogaus ir gamtos, tarp vidinių ir kosminių galių, įsigilinti į Visatos kitimą, virsmą, ritmą. Taip pat bus pasakojama apie gyvenimo darnos cikliškumą (rėdą), gamtojautą ir kitus dalykus.

 

Rolandas Petkevičius
B a l t i š ko j i . g a m t o s a u g a

Požiūris į gamtą tiesiogiai susijęs su bendra tautos dvasine sveikata. Kaip kito lietuvio santykis su gamta? Kas ir kodėl griovė senąją gamtosaugos sistemą? Kodėl nekalbama apie tai, kad dvasinė tautos degradacija, pačios lietuvybės kratymasis, tradicinio ūkio nykimas ir kitos mus ištikusios nelaimės yra natūralios šio proceso pasekmės? Paieškoti atsakymų į šiuos ir kitus klausimus padės Žaliųjų judėjimo dalyvis, etnologas Rolandas Petkevičius.

 

Indrė Kleinaitė
E k o l o g i n i ų . i d ė j ų . k a l v ė

Gamtos apsauga Lietuvoje apgailėtinoje būklėje. Ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų? Ekologinės ekonomikos magistrė, Darnaus vystymosi specialistų asociacijos (Anglijoje) narė Indrė Kleinaitė kalbės ir kvies diskutuoti apie daugelį praktinių gamtosaugos dalykų, ekologinės krizės priežastis, ar gali miestai būti ekologiški, kaip taisyti padėtį ir ką realiai gali padaryti kiekvienas žmogus. Bus kalbama ir apie senąją pasaulėžiūrą, Gajos teoriją, pasaulines tendencijas. Diskusija persikels į lauką, kur galėsite dalyvauti vaidmenų žaidime "Visų būtybių taryba".

 

Mantvidas Žalėnas
V y d ū n o . d r a m o s . a p l e n k u s i o s . l a i k ą

VDU Menų instituto studentas, menotyrininkas, šiuo metu dirba Kauno Valstybiniame Akademiniame dramos teatre. Kiek save atmena domisi šiuolaikiniu menu. Savo kolegų ir dėstytojų yra gerbiamas už netradicinį ir kitokį požiūrį į kultūrinius reiškinius. Skaitys paskaitą apie Vydūno dramų unikalumą ir reikšmę baltams.
 

grupės ir projektai   djs  |  paskaitos  |  veikla  |  filmai