:::::::::::
Legendinė vieta :::::::::::
Septintasis MJR ritualas savo vieta pasirinko
legendinę Kernavę, kuri nuo senų senovės garsėjo kaip
istorijos ir senosios religijos centras, pirmoji Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės sostinė. Užlipus ant įspūdingo
dydžio Kernavės piliakalnių ir žvelgiant į nuostabaus
grožio Pajautos slėnį, vargu ar įmanoma nepajusti
didingos Praeities dvasios ir iš Gamtos gelmių besiveržiančios
maginės energijos.
Kernavė lengvai pasiekiama iš abiejų
pagrindinių šalies autostradų, 40 km nuo Vilniaus
į Šiaurės Rytus. Juodaragio renginiai vyx puikioje,
originaliai įrengtoje vietoje Valiukiškiuose, - apie
3 km nuo Kernavės. Šią vietą lengvai pasiexite keliu
per Kernavės mišką mašina arba pėsčiomis. Didelė aptverta
teritorija su įspūdingais įvairaus dydžio mediniais
pastatais ant gražaus Neries kranto yra ideali vieta
Juodaragio vyxmui ir maloniam laiko praleidimui. Jos
dvasia Jus nustebins.
Kadangi iš Vilniaus į Kernavę per dieną
važiuoja tik 3 autobusai, planuojamas specialus autobuso
reisas penktadienį. Iš Kernavės iki festivalio vietos
kursuos mikroautobusas (šių transportų grafikai bus
paskelbti prieš pat festivalį). Patogu atvykti sava
mašina, - festivalio teritorijoje įrengta reguliuojama
ir saugoma aikštelė.
Kernavė-Valiukiškiai
schema [88Kb]
Apylinkių
žemėlapis [169Kb]
Renginio teritorija [netrukus]
Transporto schema [netrukus]
:::::::::::
Istorija ir magija
:::::::::::
Retas Lietuvos gyventojas nežino didingos
Kernavės istorijos. Tai viena pačių didingiausių ir
įdomiausių vietų Lietuvoje. Šiame legendiniame miestelyje
ir apylinkėse yra daugiau negu 50 archeologijos, istorijos
ir kultūros paminklų, tarp jų - didžiausias Lietuvoje
gynybinis 5 piliakalnių kompleksas. Šalia piliakalnių,
Pajautos slėnyje prie Neries, yra buvęs medinis viduramžių
miestas. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Kernavė
paminėta 1279 m. Hermano Vartbergės bei eiliuotoje
Livonijos kronikose kaip Lietuvos Didžiojo kunigaikščio
Traidenio (1269-1282) valda. XIII a. Kernavės tvirtovė
ir miestas buvo vienas svarbiausių Lietuvos ekonominių
ir politinių centrų. Kartais Kernavė vadinama Lietuvos
Troja, kuri iki šiol taip ir nesulaukusi savo Homero.
Žmonės šiose vietose apsigyveno daugiau
nei prieš 10.000 metų. Pirmojo tūxtantmečio viduryje
prasidėjus pirmeisiems priešų puldinėjimams, Kernavės
gyventojai iš Pajautos slėnio kėlėsi gyventi į įtvirtintus
piliakalnius. Pastarieji karo tixlams tarnavo iki
pat XIV amžiaus. Gerai įtvirtintas miestas buvo sunkai
įveikiamas kryžiuočiams, Kernavė minima septyniuose
Ordino žygių aprašymuose. Juose pažymėtos net trys
brastos per Nerį. Kernavės miestas ir pilys sudeginti
1390 m. Perkėlus sostinę i Trakus, Kernavė liko neeilinė
vietovė ir srities centras, pats DLK Vytautas kartais
nevengdavo Kernavės kunigaikščio titulo (Dux Cernoviensis).
Kernavė tapo DLK dvaru ir ilgainiui jos politinė reikšmė
sunyko. Legendinis miestas prisimintas tik XIX amžiuje
romantikų. Kernavė dėl įvairių priežasčių neturėjo
gerų sąlygų vystytis ir liko nedideliu, bet labai
mielu ir paslaptingu miesteliu, kuriame kiekvienas
apsilankymas palieka savitą pėdsaką... Miesto herbas
- riteris, stovįs prie sugriuvusio miesto vartų su
kardu ir skydu. Apačioje esantis užrašas - "Geriau
netexiu gyvybės, kaip laisvės" - puikiai atitinka
Kernavės dvasią.
Kernavė kadaise buvusi ir svarbiausias
Lietuvos pagoniško kulto centras. Paslaptingųjų krivių
laikus mena dviejų Kernavės piliakalnių pavadinimai
- Aukuro ir Lizdeikos kalnai - bei čia pat buvusio
Kriveikiškių vienkiemio pavadinimas. Ir už 2 km ošiantis
Pagojaus miškelis. Padavimai sako, jog po krikščionybės
įvedimo, kai Jogaila Vilniuje sugriovė centrinę Perkūno
šventyklą, Krivių krivaitis Lizdeika pasitraukė į
Kernavę ir šiose šventose vietose kurstė tikėjimo
ugnį iki paskutiniųjų dienų. Pagoniška šventovė stovėjusi
ant Aukuro kalno. Seni žmonės paskoję, jog ant šio
piliakalnio viršūnės augęs didžiulis ąžuolas, kurį
nulaužusi vėtra. Tyrinėtojų manymų, senųjų kulto vietų
būta prie Pragarinės ir Spėros ežerų, taip pat gojuose
Pajautos slėnyje. Sakralinį Kernavės išskirtinumą
pažymi ir tai, jog būtent čia iškart po krikšto buvo
pastatyta medinė katalikų bažnyčia - krikščionys nuosekliai
laikėsi savo agresyvios taktikos ir pirmiausia savo
šventyklas statė svarbiausiose senosios religijos
vietose.
Sakralinė Kernavės aura aiškiai juntama,
todėl suprantama, kad ši vieta garsėja ir gausiais
padavimais, glaudžiai susipynusiais su istorija. Sakmės
apdainuoja legendinį kunigaikštį Kernių, ne kartą
sutriuškinusį kryžeivius, ir jo dukterį Pajautą. Pasak
žymiojo "Lietuvos ir Žemaitijos didžiosios kunigaikštijos
metraščio", pabrėžiančio Lietuvos valdovų romėnišką
kilmę, Kernavės valdovas buvęs Palemono vaikaitis,
Kūno sūnus. Kiti pasakojimai byloja apie gausius požemius,
kuriais iš Kernavės buvo galima nukeliauti į Trakus
ir Vilnių. Kernavėje požemio durų būta geležinių,
Trakuose - sidabrinės, o Vilniuje - auxinės. Apylinkių
kloniais taip pat klajoja legendos apie Pragarinės
ežero siaubūną ir Spėros kunigaikštį.
Dabar Kernavė
nedidelis ir mielas miestelis, kuriame rasite
Valstybinį istorijos ir archeologijos muziejų (dirba
iki 17.00 val., įėjimas 3 Lt), didelio entuziasto
Algio Kryžanausko įkurtą muziejų
"Armonika" ir vieną nerealiausių ir
paslaptingiausių projektų - Paslapčių muziejų,
kurio šeimininkas Algirdas Alekna pasakoja, kad esame
Elitinės Atlantidos vaikai, kad Kernavei neprilygsta
net Tibetas, kad čia glūdi pati pradžių pradžia
ir begalę kitų įdomių dalykų. Miestelyje taip pat
Jūsų paslaugoms telefonas, "Kerniaus"
kavinė, kelios parduotuvės.
::::::::::: Apylinkės
mena baltų auxo amžių :::::::::::
Kernavės apylinkėse
gausu įspūdingų
piliakalnių, alkakalnių, pilkapių ir mitologinių akmenų,
ypač paneriais keliaujant link Vilniaus. Vykdami į
Festivalį regioniniame Neries parke galite aplankyti
Velniakampio, Bradeliškių, Buivydų, Karmazinų piliakalnius.
Ties Dūkštomis ošia didžiausias Lietuvos ąžuolynas.
Jame išlikęs ir bene žymiausias Lietuvos akmuo su
keturiais runų ženklais. Kai kas teigia, jog
pagrindinės senosios šventvietės buvo ne Kernavėje,
o ties Dūkštomis. Žymių akmenų šiose žemėse
yra ir daugiau - Trys broliai Gabijoluose, akmuo su
žmogaus pėda Mitkiškėse, Gaidžio akmuo upėje
ties Valiukiškėmis...
Sakoma, kad žymus Karmazinų piliakalnis,
esantis ties Dūkštos intaku į Nerį, išties yra alkakalnis,
Viršupiu vadinamas. Senų žmonių pasakojimai mena čia
buvus pagonių šventyklą, kurią dviem ratais juosė
18 ąžuolų. Taip pat kalbama apie įvairius vaidenimusis.
1999-aisiais Ramuvų sąjunga čia pasodino Vienybės
Tūkstantmečio Ąžuolą. Iš Vilniaus neprivažiavę Dūkštų
bažnyčios 200 m ir pasukę kairėn nuo kalniuko, už
kilometro rasite Karmazinų pilkapyną, kuris yra vienas
galingiausių Lietuvoje. Čia 12 ha plote yra virš 130
pilkapių, kurių skersmuo nuo 6 iki 24 metrų, o aukštis
apie 1 m. Pasakojama, jog dar prieš II-ąjį Pasaulinį
karą tarp pilkapių buvęs senas ąžuolas ir akmeninis
Perkūno stabas šalia. Dabar šioje vietoje kasmet dega
Vėlinių laužai. Toliau, prie Rastinėnų, miško glūdumoje
stūxantis Velniakampio piliakalnis yra mįslinga ir
graži vieta, iki šiol atitinkanti savo pavadinimą...
Daugiau apie
Kernavę:
http://www.travel-lithuania.com/kernave/
http://muziejai.mch.mii.lt/Sirvintos/kernaves_archist_muziejus.htm
