[Sudeikiai - vietove, zemelapiai, vaizdai]

is oficialios brošiūros:

 

"Sudeikiai – nuo seno graziai tvarkomas miestelis, daug metu Utenos apskrities apziuroje-konkurse pripazistamas kaip graziausiai tvarkoma gyvenviete. Patogi geografine padetis, grazi gamta bei piolsiautojų pamegtas Alauso ezeras leido butent Sudeikiuose sugygti pirmiesiems kaimo turizmo daigams. Poilsis kaime – nauja zmoniu veiklos bei bendravimo forma. Kuriant patrauklu Sudeikiu – turizmo ir kulturos miestelio – ivaizdi, skatinamas zmoniu kurybinis aktyvumas, tesiamos senosios miestelio tradicijos, kuriamos naujos.

Tekancios Saules buciuojami
Alauso bangu myluojami
Sudeikiai svetingai moja jums..."

 

Sudeikiai isikure nuostabios Aukstaitijos gamtos prieglobstyje, pietiniame didziulio Alauso ezero krante. 10 km i siaures rytus nuo Utenos.

Vietoves vardo kilme nera visiskai aiski. Sprendziant is to, kad Lietuvoje yra ir daugiau panasios saknies vietovardziu, manoma, jog tai persikelusiu suduviu-jotvingiu ikurta gyvenviete.

Sudeikiu apylinkese gausu archeologiniu radiniu ir gynybiniu kulturos paminklu. Apie 2,5 km i rytus, ties Narvaisiu kaimu yra piliakalnis – cia vienoje vietoje rasti net 5 akmeniniai kirvukai. Prie Alauso yra islikes Alkos vienkiemis ir alkakalnis – senoji pagonisko kulto vieta. Cia buvo islikes labai senas azuolas. Kitas piliakalnis yra 3 km i rytus, prie Giedrio ezerelio, Rukliu kaimo laukuose, netoliese yra ir senkapiai. 4 km i siaures rytus nuo Sudeikiu yra senas Deksnio dvaras. Jo laukuose yra trys aukstoki kalneliai, zemes supylimai greiciausiai tarnave karo reikalams ir ieje i Uzpaliu-Utenos-Daugailiu apylinkes gynybine sistema. Piliakalniu dar yra prie Bikuskio dvaro, rytiniame Alauso krante, prie Maneiciu kaimo ir kitur.

Sudeikiu apylinkes proistore sena, bet anxtyvesniu rasytiniu paminejimu neturima. XVII-XVIII a. sios apylinkes centras buves ne Sudeikiai, o Bikuskio dvaras, iskures grazioj Alauso ilankoj 3 km i siaure nuo Sudeikiu, amziu buvyje priklauses Radvilams, Oginskiams, Prusinskiams, Plevakams, Drazdauskams ir kitiems dvarponiams.

XIX a. Sudeikiai buvo valscius. Miestelio ir apylinkiu zmones buvo labai aktyvus kovose pries dvarininkus ir rusus. 1905 m. revoliucinio sajudzio metu lietuvius iskundusieji buvo sumusti, keli nuzudyti, sudeginta didele murine zydo smukle.


10 km i siaures rytus nuo Utenos.

Turekite smulku Sudeikiu apylinkes zemelapi 


Istrauka is B.Kvyklio enciklopedijos “Musu Lietuva” (II t.): “1872 m. dvaras buvo uzgrobes ir bendrai su Toleikiu kaimu naudota zeme (Novynos vienkiemi), kuri pardave pasaliniams pirkejams. Toleikiskiai isvijo naujaji savininka, panaikino eziu zymes. Kai valsciaus pareigunai atvyko i vienkiemo sodyba sutvarkyti reikalo pirkejui pageidaujama prasme, apie 50 moteru ir vaiku su basliais apsupo vienkiemi, is kurio pareigunai tik slaptai tepaspruko. Geguzes 28d. valstieciai nuplese rusu pristavui antpecius ir ateme karda. Kilo astrios mustynes, kuriu metu aktyviai reiskesi moterys. Grumtyniu metu is dvaro pabego dvarponiai Kozielos ir nuskubejo i Zarasus prasyti rusu pagalbos..."
1923 m. Sudeikiuose buvo 43 sodybos ir 207 gyventojai. Dabar cia gyvena apie 500 zmoniu.

Pastatas, kuriame vyx pagrindiniai “Menesio Juodaragio” koncertai – kulturos namai, esantys miestelio centre, visai netoli ezero. Kadaise tai buvusi pradzios mokykla, kuriai 1935-1936 metais mokytojo bei visuomenininko P.Adamonio rupesciu pastatyti 3 komplektu namai.

Miestelio centre yra 2 parduotuves pasirengusios pasitarnauti maistu ir alumi. Kavines ar baro nera, bet galbut bus suorganizuota prekyba karstu maistu ir alumi lauke.

Senoji Sudeikiu pradzios mokykla (nuotr. 1963m.), dabartiniai kulturos namai. Pastatas, kuriam bus pagrindiniai festivalio koncertai.

Siemet Sudeikiuose jau antri metai vyko tapytoju ir skulptoriu pleneras, kurio metu sukurti darbai puosia Sudeikiu miesteli ir galerija. Miestelio seniunas – Virgilijus Gaizauskas, zinomas folkloristas.

Alauso ezeras gana zuvingas, cia, be kitu zuvu, buvo pagaunama nemazai seliavu, kurios Lietuvoje buvo laikomos skaniausia zuvimi. Ezere yra dvi salos: viena siaures vakarineje dalyje, kita – vidryje. Prie kranto pluduriuoja daugybe irkliniu valciu, kurias pasiskolinti is vietos gyventoju neturetu buti labai brangu.